Paskelbtas Sinodinį kelią apibendrinantis tekstas atskleidė skaudulius Bažnyčioje

ŠaltinisVATICAN NEWS

Vyskupų Sinodo sekretoriatas paskelbė tekstą, kuris apibendrina vietinių Bažnyčių mastu vykusias konsultacijas ir kuris taps atskaitos tašku popiežiaus Pranciškaus iniciatyva pradėto sinodinio proceso tolimesniam etapui.

Pati Vyskupų sinodo asamblėja, kurios tema: „Sinodinės Bažnyčios link – bendrystė, dalyvavimas, misija“, vyks dviem dalimis – 2023 m. spalį ir 2024 m. spalį.

Visame pasaulyje vykusias konsultacijas apibendrinantis dokumentas buvo parengtas remiantis sintezėmis, gautomis iš visų vietinių Bažnyčių. Dokumentą parengė rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje Fraskatyje, netoli Romos, susitikę ekspertai.

Dokumente konstatuojama, kad iki šiol nueitas sinodinis kelias išryškino nemažai įtampų ir sunkumų. Iš vietinių Bažnyčių pateiktų sintezių matyti, kad daug yra tokių, kurie jaučiasi paniekinti, apleisti, nesuprasti, kurie nesijaučia pripažįstami.

Dokumente konstatuojama, kad iki šiol nueitas sinodinis kelias išryškino nemažai įtampų ir sunkumų.

Tarp tų, kurie prašo atviresnio dialogo ir svetingesnės erdvės, yra, pavyzdžiui, tarnystę palikę ir šeimas sudarę kunigai, antrą kartą susituokę išsiskyrusieji, vieniši tėvai, LGBTQ asmenys.

Daugelyje sintezių reiškiamas apgailestavimas ir susirūpinimas, kad Bažnyčia ne visada ir ne visur sugebėjo pasiekti vargstančiuosius, vienišus senelius, migrantus, prekybos žmonėmis aukas, prievartą patyrusiuosius.

Daug kur skundžiamasi dėl sumažėjusio Bažnyčios patikimumo ir pasitikėjimo ja. Kaip pagrindinė to priežastis nurodomas dvasininkų lytinių nusikaltimų sukeltas papiktinimas.

Gana daug dėmesio vietinių Bažnyčių pateiktose sintezėse skiriama moterų vaidmeniui Bažnyčios gyvenime. Bažnyčioje, kurioje beveik visi sprendimus priimantys asmenys yra vyrai, yra nedaug erdvių, kur moterys galėtų išsakyti savo nuomonę. O juk jos yra Bažnyčios bendruomenių stuburas, nes jos sudaro daugumą praktikuojančių narių ir yra vienos aktyviausių Bažnyčios narių. Dėl to reikia ieškoti būdų, kaip sudaryti sąlygas moterims visapusiškiau dalyvauti visuose Bažnyčios gyvenimo lygmenyse.

Sintezėse rašoma apie Dievo tautos įsipareigojimą ginti gležną ir pažeidžiamą gyvybę visais jos vystymosi etapais. Taip pat akcentuojamas iki kankinystės išgyventas tikėjimas kai kuriose šalyse. Labai daug iš vietinių Bažnyčių gautų ataskaitų kalba apie nesaugumą ir smurtą, su kuriais susiduria krikščionių mažumoms. Tačiau net ir tokiomis pažeidžiamumo aplinkybėmis krikščionių bendruomenės sugebėjo priimti joms skirtą kvietimą kurti sinodalumo patirtį, apmąstyti, ką reiškia eiti kartu.

Ataskaitose Dievo tauta išsakė troškimą būti ne tiek savo išlikimu besirūpinančia bendruomene, kiek misijos Bažnyčia. Turi būti daugiau vietos skiriama pasauliečiams, turi būti įvertinti jų talentai. Bažnyčia turi save suvokti kaip nuolat besimokančią bendruomenę: reikia su įžvalgumu skaityti Dievo žodį ir laiko ženklus, kad Bažnyčia ne vienodėdama, bet puoselėdama skirtingumų darną, galėtų judėti į priekį ta kryptimi, kuria ją veda Šventoji Dvasia. 

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

8 KOMENTARAI

  1. Žodžiai tie žodžiai…Tą patį jau galima įskaityti šv. Pauliaus ar šv. Petro laiškuose. Viskas išspręsta, viskas apmąstyta jau seniai. Kaip bebūtų, Bažnyčia yra žmonių bendruomenė. Nuodėmingų. Kunigai daro nuodėmes, pasauliečiai jų daro daug daugiau. Per visą Bažnyčios istoriją eina kaip purvina gija kova už valdžią. Mano akimis žiūrint, nieko naujo nei ypatingo Sinodas nedavė.Tik nebijokim garsiai sau sakyti, kad esam nusidėjėliai, tik nebijokim sau kartoti, kad turime grįžti prie Kristaus, Evangelijos. Tik turime išdrįsti pasitikėti Dievu… Ir mokėti atleisti vieni kitiems…

  2. Sinodinis kelias – ne kas kita kaip to Argentinos komunisto siekis indoktrinuoti bolševikines idėjas į Romos katalikų bažnyčia.

    • būti celibatas vienareikšmiškai, sekti Kristumi, skelbti Evangeliją, ypač dabar kai žmonės susiskaldę (pandemijos įtaka) ir nebe pasitiki vieni kitais. Ačiū kunigams, kurie dirba su meile ir iš pašaukimo, ir laikosi griežtai celibato. Sinodo kelias tikrai nieko nedavė. Galbūt daugiau dar labiau išplaukė nesusikalbėjimas tarp žmonių, nepagarba vieni kitiems, nesupratimas ir kt. Šis kelias paaštrino problemas, bet neišsprendė. Tekste minima, jog turi būti daugiau vietos skiriama pasauliečiams, turi būti įvertinti jų talentai. Kaip ir viskas gerai, bet? Kaip jaustis tiems žmonėms, kurie neturi talentų ir gebėjimų? Jie nurašomi? Bažnyčios bendruomenei tik talentingi, gabūs, protingi?

  3. Na ir kompleksuotų asmenų komentarai, viskas jums blogai – ir popiežius, ir celibatas, ir sinodinis kelias, ir gabūs pasauliečiai. Vargšeliai.

Komentarai neleidžiami

REKOMENDUOJAME

Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS, PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte