Vokietijos parlamentas penktadienį pritarė įstatymui, kuriuo supaprastinama procedūra asmenims, norintiems pasikeisti savo teisinę lytį.
Šių teisės aktų šalininkai šį žingsnį pavadino svarbiu.
Pagal naująjį įstatymą vokiečiai galės pakeisti savo teisinę lytį pateikdami paprastą prašymą vietos civilinės metrikacijos įstaigai, nenurodydami priežasties ar medicininės informacijos.
Jaunesnių nei 14 metų vaikų paraiškas galės pateikti tėvai. Vyresni nei 14 metų nepilnamečiai galės tai padaryti patys, bet tik su tėvų sutikimu.
Abiem atvejais šį sprendimą jaunuolis turės aptarti su specialistais konsultacijų metu.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) socialiniame tinkle „X“ rašė, kad naujasis įstatymas rodo „pagarbą translyčiams, interseksualiems ir nebinariniams žmonėms, nieko neatimdamas iš kitų“.
Anksčiau nei Vokietija šį įstatymą priėmė Belgija, Ispanija, Airija, Liuksemburgas ir Danija.
Kita vertus, Vengrija ir Rusija neseniai uždraudė piliečiams teisiškai keisti lytį.
2022 metais britų vyriausybė ėmėsi veiksmų, kad užblokuotų prieštaringai vertinamą Škotijos lyčių reformos įstatymo projektą.
Švedija nuo 1972 metų leidžia fiziškai ir teisiškai keisti lytį, tačiau praėjusiais metais pradėjo riboti hormonų terapijos taikymą nepilnamečiams, o 2020 metais panašų žingsnį žengė ir Suomija.
Žmogaus teisių organizacija „Amnesty International“ pasveikino pokyčius Vokietijoje kaip svarbų etapą ir „reikšmingą ir seniai pavėluotą žingsnį translyčių, interseksualių ir nebinarinių asmenų teisių srityje“.
Šiuo teisės aktu siekiama pakeisti 1980 metais priimtą Transseksualų statusą reglamentuojantį įstatymą.
Pagal šį įstatymą asmenys, norintys teisiškai pakeisti lytį, turėjo kreiptis į teismą ir surinkti dvi ekspertų išvadas, o galutinį sprendimą priimdavo teismas.
Nebus ribojama, kaip dažnai asmuo gali keisti savo teisinę lytį, tačiau nauja lytinė tapatybė teisiškai įsigalios po trijų mėnesių. Be to, vienerius metus nebus leidžiama keisti savo lyties.
Įstatymas taip pat numato bausmes asmenims, kurie atskleidžia translytį asmenį be jo sutikimo.
Vyriausybės atstovas LGBTQI bendruomenės teisių klausimais Svenas Lehmannas (Svenas Lėmanas) sakė, kad ankstesnis įstatymas „sukėlė daug kančių“.
„Šiandien pagaliau tai nutraukėme“, – teigė jis.