Onkologas radiologas iš Kentukio valstijos (JAV), daktaras Jeffrey’is Longas, daugiau nei 25 metus nagrinėjantis klinikinės mirties patirtis, įsitikinęs – egzistuoja gyvenimas po mirties. Tokias išvadas jis daro remdamasis tūkstančiais pacientų liudijimų bei moksliniu tyrimu, apie kurį pasakojo leidiniui Business Insider.
„Visa mano medicininė patirtis bylojo viena – arba esi gyvas, arba miręs. Nėra jokios tarpinės būsenos. Tačiau perskaitęs Journal of the American Medical Association publikuotą straipsnį apie klinikinės mirties patirtis, buvau sukrėstas“, – pasakojo Longas.
Išgyvenimai po mirties: dėsningumai ir pasikartojantys elementai
Įkvėptas pirmųjų liudijimų, Longas įkūrė Near-Death Experience Research Foundation ir pradėjo sistemingai analizuoti tokius pasakojimus. Nors, pasak jo, „nėra dviejų identiškų atvejų“, daugybėje istorijų atsikartoja tam tikra struktūra.
„Apie 45 procentai patyrusiųjų praneša apie išėjimą iš kūno – jie mato, girdi, kas vyksta aplink, kai medikai bando juos gaivinti“, – teigia gydytojas. Šie pojūčiai dažnai apima ir ramybės, pakylėtumo, netgi dangiško grožio vizijas.
Panašiais išgyvenimais dalijasi ir Charlotte Holmes iš Misūrio valstijos. Po insulto ji 11 minučių buvo klinikinės mirties būsenoje.
„Medikai sušuko kodą ir pradėjo mane gaivinti. Aš buvau virš savo kūno. Mačiau, kaip jie masažavo krūtinę, mačiau visas slaugytojas. Jaučiau nuostabiausių gėlių kvapą, girdėjau muziką. O kai atmerkiau akis, supratau, kad esu danguje“, – pasakojo ji CBN laidai PrayerLink.
Holmes sakė mačiusi ir mirusius šeimos narius: „Mano mama, tėtis, sesuo, geriausia draugė – visi buvo ten. Jie atrodė jauni, sveiki, spindintys. Mano pusbrolis, kuriam amputavo koją, turėjo abi kojas.“
Mokslas ir tikėjimas – bendrame kelyje?
Daktaras Longas, išnagrinėjęs daugiau nei 5000 klinikinės mirties atvejų, mano, kad šis reiškinys yra realus ir nepaaiškinamas dabartiniu mokslo lygiu.
„Esu medicinos daktaras, analizavau visus įmanomus paaiškinimus. Nei vienas iš jų nėra įtikinamas. Nėra jokio moksliškai pagrįsto fizinio paaiškinimo šiam fenomenui“, – teigė jis.
Buvęs ateistas, dabar žinomas krikščioniškos apologetikos autorius Lee Strobelas, teigia, jog mokslo duomenys palaiko Biblijos mokymą apie dangų. Jis pabrėžia, kad pastaraisiais dešimtmečiais buvo publikuota per 900 mokslinių straipsnių apie klinikinės mirties išgyvenimus.
Strobelas mini atvejus, kai neregiai žmonės per klinikinę mirtį „matė“ reanimacijos veiksmus ar mirusius artimuosius. „Kai jie grįžta į kūną, regėjimo jie vėl neturi. Tai stebina“, – sakė jis CBN Faithwire interviu.
Ar smegenys gali sukelti haliucinacijas mirštančiam žmogui?
Skeptikų teiginius, kad tokie išgyvenimai yra haliucinacijos, kritikuoja ir Virdžinijos universiteto psichiatrijos profesorius dr. Jimas Tuckeris. Pasak jo, haliucinacijos paprastai kyla dėl pernelyg aktyvios sensorinės žievės – o tai neįmanoma mirties artumo būsenoje, kai smegenų veikla yra slopinama.
„Fiziniu požiūriu mirštančiam žmogui sunku turėti haliucinacijas – priešingai nei tvirtina kritikai“, – teigė jis 2024 m. konferencijoje South by Southwest Teksase.
Klinikinės mirties išgyvenimų fenomenas vis dar lieka mįslingas ir daugiaprasmis. Tačiau vis daugiau gydytojų ir mokslininkų pripažįsta, kad jis vertas rimto tyrimo, o galbūt – ir pripažinimo, kad žmogaus sąmonė ir siela iš tikrųjų gali egzistuoti nepriklausomai nuo kūno.
