Šių metų Nobelio taikos premija atiteko Venesuelos politikei, opozicijos lyderei Mariai Corinai Machado (Mariai Korinai Mačado), penktadienį paskelbė Nobelio komitetas.
Premija demokratijos aktyvistei paskirta už „jos nenuilstamą darbą propaguojant demokratines teises Venesuelos žmonėms ir už jos kovą siekiant teisingos ir taikios pereigos nuo diktatūros prie demokratijos“, sakė Norvegijos Nobelio komiteto Osle pirmininkas Jorgenas Watne Frydnesas (Jorgenas Vatnė Friudnesas).
Laureatė gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų) piniginę premiją.
Buvusi opozicijos kandidatė į Venesuelos prezidentus pagerbta už tai, kad „brutalioje autoritarinėje valstybėje, kuri šiuo metu patiria humanitarinę ir ekonominę krizę“, buvo „kertinė, vienijanti politinės opozicijos, kuri kadaise buvo labai susiskaldžiusi, opozicijos, kuri rado bendrą kalbą reikalaudama laisvų rinkimų ir atstovaujamosios valdžios, figūra“, sakė Norvegijos Nobelio komiteto pirmininkas.
Komitetas pasveikino ją kaip „vieną ypatingiausių pastarojo meto pilietinės drąsos pavyzdžių Lotynų Amerikoje“, pažymėdamas, kad pastaruosius metus ji buvo priversta slapstytis.
„Nepaisydama rimtų grasinimų jos gyvybei, ji liko šalyje – toks pasirinkimas įkvėpė milijonus žmonių“, – teigė Komitetas.
„Valstybės smurto mechanizmas nukreiptas prieš savo šalies piliečius. Beveik aštuoni milijonai žmonių išvyko iš šalies“, – sakė J. W. Frydnesas.
Opozicija buvo sistemingai slopinama „klastojant rinkimų rezultatus, vykdant teisinį persekiojimą ir įkalinimą“, teigė jis.
„Man šokas!“
Venesuelietė teigė patyrusi šoką, kai sužinojo apie paskirtą Nobelio taikos premiją.
„Man šokas!“ – sako M. C. Machado vaizdo įraše, kurį jos ryšių su spauda komanda atsiuntė naujienų agentūrai AFP.
Prieš 2024 metų rinkimus Venesueloje M. C. Machado buvo opozicijos kandidatė į prezidentus, tačiau režimas jos kandidatūrą blokavo.
Tuomet ji parėmė mažai žinomą buvusį diplomatą Edmundo Gonzalezą Urrutią (Edmundą Gonsalesą Urutiją) kaip ją pakeitusį kandidatą.
M. C. Machado pavardė prieš penktadienio paskelbimą nebuvo minima tarp pagrindinių kandidatų.
Ji sakė esanti įsitikinusi, kad opozicijai pavyks užtikrinti taikų perėjimą prie demokratijos jos šalyje.
„Mes dar nesame pasiekę tikslo. Labai sunkiai dirbame, kad tai pasiektume, bet esu tikra, kad nugalėsime“, – teigė ji Nobelio instituto direktoriui ir Nobelio komiteto sekretoriui Kristianui Bergui Harpvikenui, kai jis paskambino jai pranešti, kad ji laimėjo 2025-ųjų premiją.
„Tai neabejotinai didžiausias pripažinimas mūsų žmonėms, kurie tikrai to nusipelnė, – sakė ji ir pridūrė: „Aš esu tik, žinote, vienas žmogus. Aš tikrai to nenusipelniau.“
M. C. Machado 2024-aisiais pelnė Europos Sąjungos Andrejaus Sacharovo premiją ir Europos Tarybos Vaclavo Havelo žmogaus teisių premiją.
Yra žinoma, kad šiais metais buvo nominuoti 338 asmenys ir organizacijos. Tokie sąrašai 50 metų laikomi paslaptyje.
Kandidatus gali siūlyti dešimtys tūkstančių žmonių, įskaitant visų šalių įstatymų leidėjus ir ministrų kabinetų narius, buvusius laureatus, kai kurių universitetų profesorius ir Nobelio komiteto narius.
Pernai Nobelio taikos premija atiteko Japonijos organizacijai „Nihon Hidankyo“, vienijančiai branduolinių bombų sprogimus Hirošimoje ir Nagasakyje išgyvenusius žmones, už pastangas uždrausti branduolinius ginklus.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Mary E. Brunkow (Meri E. Brankau) ir Fredui Ramsdellui (Fredui Ramsdelui) bei japonui Shimonui Sakaguchi (Šimonui Sakagučiui). Jie pagerbti už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta „nepulti savęs“.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantys amerikiečiai Johnas Clarke’as (Džonas Klarkas) ir Johnas M. Martinis (Džonas M. Martinis) bei prancūzų kilmės mokslininkas Michelis H. Devoret (Mišelis H. Devorė), įvertinti „už makroskopinio kvantinės mechanikos tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą“.
Trečiadienį Nobelio chemijos premija buvo paskirta japonui Susumu Kitagawai (Susumu Kitagavai), australui Richardui Robsonui (Ričardui Robsonui) ir Omarui M. Yaghi (Omarui M. Jagiui) iš JAV už metalų ir organinių junginių struktūrų sukūrimą.
Ketvirtadienį Nobelio literatūros premija buvo paskirta vengrui Laszlo Krasznahorkai (Laslui Krasnahorkajui) „už įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią“.
Pirmadienį ekonomikos premija bus užbaigtas 2025-ųjų Nobelio premijų sezonas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu
