2025 metų Nobelio literatūros premija buvo paskirta vengrui Laszlo Krasznahorkai (Laslui Krasnahorkajui) „už įtaigią ir vizionierišką kūrybą, kuri apokaliptinio teroro įkarštyje dar kartą patvirtina meno galią“, ketvirtadienį pranešė Švedijos akademija.
Laureatas gaus aukso medalį, diplomą ir 11 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų) piniginę premiją.
„Esu labai laimingas, ramus ir kartu labai nervingas“, – rašytojas sakė Švedijos transliuotojui „Sveriges Radio“.
„Tai mano pirmoji diena kaip Nobelio premijos laureato“, – sakė jis.
Akademija išskyrė pirmąjį L. Krasznahorkai romaną, išleistą 1985 metais, „Šėtoniškas tango“, kuris išgarsino jį Vengrijoje ir išlieka žinomiausiu jo kūriniu.
Akademija jį pavadino „literatūrine sensacija“.
Akademijos pranešime žiniasklaidai sakoma, kad L. Krasznahorkai yra „didis rašytojas, atstovaujantis Vidurio Europos tradicijai, kuri tęsiasi nuo Kafkos iki Thomas Bernhardo (Tomo Bernhardo), ir pasižymintis absurdu bei groteskišku ekscesu“.
„Tačiau jo kūryboje yra daugiau stygų, ir jis taip pat žvelgia į Rytus, pasirinkdamas labiau kontempliatyvų, subtiliai sukalibruotą toną“, – sakoma jame.
L. Krasznahorkai jau kelerius metus ekspertų buvo minimas kaip galimas Nobelio literatūros premijos laureatas.
Nuolatinis Akademijos sekretorius Matsas Malmas teigė, kad jam pavyko susisiekti su šių metų laureatu ir jį informuoti.
„Ką tik telefonu susisiekiau su Laszlo Krasznahorkai, besilankančiu Frankfurte“, – sakė jis.
L. Krasznahorkai užaugo viduriniosios klasės žydų šeimoje.
Jis įkvėpimo sėmėsi iš savo patirties komunizmo laikais ir ilgų kelionių, į kurias leidosi po to, kai 1987 metais persikėlė į Vakarų Berlyną.
Jo romanai, apsakymai ir esė geriausiai žinomi Vokietijoje, kur jis ilgą laiką gyveno, ir gimtojoje Vengrijoje.
Pats L. Krasznahorkai savo stilių yra apibūdinęs kaip „iki beprotybės ištirtą realybę“.
„Nepajudinamas tikėjimas meno galia“
71 metų L. Krasznahorkai, daugelio laikomas svarbiausiu gyvu esančiu Vengrijos rašytoju, savo kūriniuose nagrinėja postmodernios distopijos ir melancholijos temas.
„Būtent Laszlo Krasznahorkai meninis žvilgsnis, visiškai laisvas nuo iliuzijų ir permatantis socialinės tvarkos trapumą, kartu su jo nepajudinamu tikėjimu meno galia paskatino Akademiją skirti jam šią premiją“, – sakė Akademijos narys Steve’as Semas-Sandbergas (Stivas Semas Sandbergas).
Jis yra antrasis vengras, laimėjęs šią premiją – 2002 metais ji atiteko Imre Kerteszui (Imrei Kertesui).
Šiemet ekspertai prognozavo, kad nugalėtoju greičiausiai taps europietis vyras.
Praeitais metais Švedijos akademija paskyrė Nobelio literatūros premiją Pietų Korėjos autorei Han Kang „už intensyvią poetišką prozą, kurioje susiduriama su istorinėmis traumomis ir atskleidžiamas žmogaus gyvenimo trapumas“.
Akademija jau seniai kritikuojama dėl to, kad tarp jos išrinktųjų pernelyg daug baltaodžių vyrų iš Vakarų.
Nuo 1901 metų, kai pirmą kartą buvo įteikta premija, tarp laureatų buvo labai mažai moterų – tik 18 iš 122.
Po 2018 metais kilusio skaudaus „#MeToo“ skandalo Švedijos akademija ėmėsi esminių reformų, žadėdama sukurti globalesnę ir lyčių požiūriu lygiavertę literatūros premiją.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Mary E. Brunkow (Meri E. Brankau) ir Fredui Ramsdellui (Fredui Ramsdelui) bei japonui Shimonui Sakaguchi (Šimonui Sakagučiui). Jie pagerbti už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta „nepulti savęs“.
Antradienį paaiškėjo Nobelio fizikos premijos laureatai – jais tapo JAV dirbantys amerikiečiai Johnas Clarke’as (Džonas Klarkas) ir Johnas M. Martinis (Džonas M. Martinis) bei prancūzų kilmės mokslininkas Michelis H. Devoret (Mišelis H. Devorė), įvertinti „už makroskopinio kvantinės mechanikos tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą“.
Trečiadienį šių metų Nobelio chemijos premija paskirta japonui Susumu Kitagawai (Susumu Kitagavai), australui Richardui Robsonui (Ričardui Robsonui) ir Omarui M. Yaghi (Omarui M. Jagiui) iš JAV už metalų ir organinių junginių struktūrų sukūrimą.
Itin didelio dėmesio sulaukiančios taikos premijos laureatas ar laureatai paaiškės penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
