Šių metų Nobelio fizikos premija paskirta JAV dirbantiems amerikiečiams Johnui Clarke’ui (Džonui Klarkui) ir Johnui M. Martinisui (Džonui M. Martinisui) bei prancūzų kilmės mokslininkui Micheliui H. Devore (Mišeliui H. Devorė) „už makroskopinio kvantinės mechanikos tuneliavimo ir energijos kvantavimo elektros grandinėje atradimą“, antradienį paskelbė Švedijos karališkoji mokslų akademija.
„Šių metų Nobelio premijos laureatai atliko eksperimentus su elektros grandine, kuriais pademonstravo ir kvantinės mechanikos tuneliavimą, ir kvantinius energijos lygmenis pakankamai didelėje sistemoje, kad ją būtų galima laikyti rankoje“, – rašoma Akademijos pranešime.
„Laureatų eksperimentai pademonstravo, kad kvantinės mechaninės savybės gali įgauti konkrečią formą makroskopiniu masteliu“, – teigiama jame.
Prestižinę premiją sudaro diplomas, aukso medalis ir 11 mln. Švedijos kronų (1 mln. eurų).
Praeitais metais Nobelio fizikos premija paskirta JAV mokslininkui Johnui J. Hopfieldui (Džonui D. Hopfildui) ir Geoffrey E. Hintonui (Džefriui E. Hintonui) iš Kanados už atradimus ir išradimus, įgalinančius mašininį mokymąsi naudojant dirbtinius neuronų tinklus.
Šių metų Nobelio premijų sezonas prasidėjo pirmadienį, kai buvo paskelbta, jog premija už pasiekimus medicinos srityje atiteko amerikiečiams Mary E. Brunkow (Meri E. Brankau) ir Fredui Ramsdellui (Fredui Ramsdelui) bei japonui Shimonui Sakaguchi (Šimonui Sakagučiui). Jie pagerbti už tyrimus, atskleidusius, kaip imuninė sistema išmoksta „nepulti savęs“.
Trečiadienį bus paskelbtas Nobelio chemijos premijos laureatas ar laureatai, o daugiausiai dėmesio sulaukiančių literatūros ir taikos premijų laureatai paaiškės ketvirtadienį ir penktadienį. Apdovanojimų sezoną kitą pirmadienį užbaigs ekonomikos premijos laureato paskelbimas.
Premijos bus įteiktos Osle ir Stokholme gruodžio 10 dieną, kai minimos Alfredo Nobelio mirties metinės. 1896-aisiais miręs išradėjas A. Nobelis šias premijas įsteigė savo testamentu.
