Nauja ataskaita atskleidžia, kad per ketverius metus Nigerijoje etninis ir religinis smurtas nusinešė beveik 56 tūkst. Vakarų Afrikos šalies gyventojų gyvybių, o aukomis tapo daugiausia krikščionys.
Ataskaitoje, kurią paskelbė Religijos laisvės Afrikoje observatorija (angl. The Observatory for Religious Freedom in Africa), nustatyta, kad nuo 2019 m. spalio mėn. iki 2023 m. rugsėjo mėn. įvyko daugiau kaip 11 tūkst, ekstremalaus smurto atvejų. Smurto metu per 9 970 mirtinų išpuolių žuvo 55 910 žmonių – taip pat per 2 705 išpuolius buvo pagrobtas 21 621 žmogus.
Į bendrą skaičių įtrauktos civilių gyventojų, teroristinių grupuočių ir Nigerijos ginkluotųjų pajėgų aukos. Iš visų žuvusiųjų 30 880 buvo civiliai gyventojai.
Iš civilių gyventojų žuvo mažiausiai 16 769 krikščionys, 6 235 musulmonai ir 154 tradicinių Afrikos religijų išpažinėjai. 7 722 aukų religija nežinoma.
Tačiau proporciniai krikščionių nuostoliai buvo daug didesni tose valstijose, kuriose įvyko išpuoliai. Vertinant pagal valstijų gyventojų skaičių, ataskaitoje nustatyta, kad krikščionys 6,5 karto dažniau žuvo smurto metu. Panašiai, atsižvelgiant į valstijų gyventojų skaičių, krikščionys 5,1 karto dažniau tapo pagrobimo aukomis.
„Milijonai žmonių liko neapsaugoti“, – sakė Religijos laisvės Afrikoje observatorijos vyresnysis analitikas Fransas Vierhoutas.
Ataskaitoje teigiama, kad 81 proc. civilių gyventojų nužudymų vyko sausumos bendruomenių užpuolimų metu. Apie 42 proc. šių žudynių įvykdė ginkluoti fulanių piemenys, kurie, pasak tyrėjų, įsiverždavo į mažas krikščionių ūkininkų gyvenvietes ir žudydavo, prievartaudavo, grobdavo ir degindavo namus.
Remiantis duomenimis, fulanių piemenys, kurie yra musulmonai sunitai, per bendruomenių išpuolius nužudė mažiausiai 9 153 civilius krikščionis ir mažiausiai 1 473 civilius musulmonus. Nežinoma, kokios religijos buvo mažiausiai 1267 piemenų išpuolių aukos.
