Nepaisant prieštaravimo, Seime žadama kurti darbo grupę dėl žiniasklaidos savireguliacijos

ŠaltinisBNS

Nepaisant dalies žiniasklaidos atstovų nepritarimo, Seimo Kultūros komitetas planuoja sudaryti darbo grupę rengti naują žiniasklaidos savireguliacijos modelį.

Po trečiadienį įvykusios tęstinės diskusijos jai pirmininkavęs Seimo Kultūros komiteto narys Arminas Lydeka pranešė, kad dėl darbo grupės sudarymo bus sprendžiama artimiausiame komiteto posėdyje.

Tuo metu Lietuvos žurnalistų sąjunga ir kelių diskusijoje dalyvavusių visuomenės informavimo priemonių atstovai teigė, kad žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmo keitimu turėtų rūpintis patys žurnalistai, o ne politikai.

žiniasklaidos savireguliacijos mechanizmo keitimu turėtų rūpintis patys žurnalistai, o ne politikai.

„Ta darbo grupė yra vieta, į kurią gali žurnalistai, kiti visuomenės informavimo atstovai galės sunešti savo pasiūlymus, tai bus darbo stalas, ant kurio galėtų sugulti tie pasiūlymai“, – trečiadienį sakė A. Lydeka.

Lietuvos žurnalistų sąjungos vadovas Dainius Radzevičius savo ruožtu pabrėžė, kad „savireguliacijos reikalai turi kilti iš žiniasklaidos“.

Prieš posėdį sąjunga išplatino pranešimą, „kad nenumaldomas politikų noras kurti darbo grupes ir patiems jose dalyvauti kuriant žiniasklaidos savireguliacijos tvarką kelia rimtą pavojų spaudos nepriklausomumui ir laisvei bei gali turėti rimtų tarptautinių pasekmių“.

„Lietuvos žurnalistų sąjunga raštu kreipėsi Seimo Kultūros komitetą primindama politikams, kad žiniasklaidos savireguliacija – tai žiniasklaidos specialistų savanoriškai sukurta sistema, užtikrinanti pagarbą jų profesinėms ir etinėms nuostatoms bei aiškiai brėžianti profesionalaus darbo gaires, taip pat ir atskaitingos žiniasklaidos principus“, – teigiama pareiškime.

Jame teigiama, kad LRT kreipimąsi dėl žiniasklaidos savireguliacijos modelio keitimo galėtų svarstyti ir diskusiją apie savireguliacijos sistemos pokyčius tęsti Kultūros ministerijos medijų taryba ir Visuomenės informavimo etikos asociacija.

„Medijų taryba yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas analizuojant, vertinant ir sprendžiant visuomenės informavimo srities politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Visuomenės informavimo etikos asociacijos siekis – užtikrinti profesinės etikos normų laikymąsi, visuomenės informavimo etikos principų puoselėjimą, ugdyti visuomenės sąmoningumą vertinant visuomenės informavimo procesus. Abi šios organizacijos turi ekspertinę patirtį ir kartu su LRT gali profesionaliai išdiskutuoti naujas idėjas, pasiūlymus, kuriuos, esant poreikiui keisti įstatymus, gali pateikti svarstyti Seimo Kultūros komitetui“, – rašoma Lietuvos žurnalistų sąjungos pareiškime.

Nacionalinis transliuotojas pernai gruodį kreipėsi į Seimą, prašydamas spręsti susidariusią situaciją, kai jo veiklą etikos požiūriu vertins net kelios institucijos. LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad netrukus pradės veikti LRT etikos kontrolieriaus institutas, ir neaišku, koks jo santykis turi būti su Visuomenės informavimo etikos komisija. Ji taip pat nagrinėja skundus dėl žurnalistų etikos.

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtino, kad dabartinė žiniasklaidos savireguliacijos sistema yra pernelyg reglamentuota įstatymu, o tai riboja galimybes pačiai bendruomenei priimti jai aktualius sprendimus.

Šiuo metu įstatyme nustatyta Visuomenės informavimo etikos komisijos sudarymo tvarka, pasak jos, neatitinka autonomijos principo ir taisyklės, kad žurnalistų veiklą turi vertinti jų kolegos.

Anot M. Garbačiauskaitės-Budrienės, nepagrįstu ribojimu galima laikyti ir reikalavimą žiniasklaidos priemonėms, norinčioms dalyvauti žiniasklaidos savireguliacijos organizacijoje, priklausyti asociacijoms.

LRT vadovė priminė Konstitucinio Teismo išaiškinimą, kad narystė asociacijoje gali būti tik savanoriška.

„Kodėl LRT turėtų stoti į kokią nors asociaciją, pati būdama didelė žiniasklaidos priemonių grupė?“ – sakė ji.

Dalis diskusijoje dalyvavusių žurnalistų, laidų kūrėjų Visuomenės informavimo etikos komisiją kaltinamo šališkumu ir nepagrįstais sprendimais.

Televizijos laidų prodiuseris Vytautas Masalskis tvirtino buvęs priverstas bylinėtis su komisija ir visus teismus laimėjęs. Anot jo, teismai yra konstatavę, kad Visuomenės informavimo etikos komisija, nagrinėdama skundą, rėmėsi išskirtinai pareiškėjo pasakytais teiginiais, nenagrinėjo visumos ir priėmė nemotyvuotą sprendimą.

Leidinio „Verslo klasė“ žurnalistas Ramūnas Terleckas teigė, kad komisija yra tapusi baudžiamuoju įrankiu, o ne savireguliacijos priemone. Jis pabrėžė, kad turi būti pasitikima šia komisija, kitaip jos sprendimai bus negerbiami.

Visuomenės informavimo etikos komisijos pirmininkė Vaiva Žukienė neigė, kad teisme panaikinama daug komisijos sprendimų. Jos duomenimis, maždaug trečdalis visuomenės informavimo priemonių skundžia Etikos komisijos sprendimo, o iš dešimties skundžiamų sprendimų nepagrįstu pripažįstamas vienas.

„Kiekvienas, kuris dirba, turi teisę suklysti. Jeigu būtų taip, kad kiekvieną suklydusią instituciją reikia naikinti, tai nei Mokesčių inspekcijos, nei kitų, kurios pralaimi tikrai nemažai bylų, nebūtų“, – sakė komisijos vadovė. 

Galiojančiame Visuomenės informavimo įstatyme numatyta, kad žurnalistų profesinės etikos laikymąsi užtikrina viešosios informacijos rengėjus, skleidėjus ir žurnalistus vienijanti Visuomenės informavimo etikos asociacija. Sprendimus dėl konkrečių skundų priimta iš asociacijos narių deleguotų narių sudaryta Visuomenės informavimo etikos komisija.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis