Kardinolai iš viso pasaulio trečiadienį dalyvauja specialiose Mišiose Šv. Petro bazilikoje Vatikane prieš konklavą, kurios metu bus renkamas naujas popiežius.
Mišios, kurioms vadovavo Kardinolų kolegijos dekanas Giovanni Battista Re (Džovanis Batista Rė), yra paskutinė vieša apeiga prieš trečiadienio popietę, kai kardinolai užsidarys už uždarų durų, kad išrinktų popiežiaus Pranciškaus įpėdinį.
Apaštalų darbų pradžioje skaitome, jog po Kristaus žengimo į dangų, laukiant Sekminių, apaštalai, kiti mokiniai „ištvermingai ir vieningai atsidėjo maldai“, kartu Marija.
„Būtent tai, likus kelioms valandoms iki konklavos pradžios, darome ir mes, globojami Dievo Motinos, kurios atvaizdas pastatytas prie bazilikos, iškilusios virš apaštalo Petro kapo, altoriaus. Jaučiame, kad su mumis visa Dievo tauta su savo tikėjimo jausmu, meile popiežiui ir pasitikėjimo kupinu laukimu.
Esame čia, kad šauktumės Šventosios Dvasios pagalbos, prašytume jos šviesos ir stiprybės išrinkti tokį popiežių, kurio Bažnyčiai ir žmonijai reikia šiuo sunkiu ir sudėtingu istorijos posūkiu. Malda, šaukiantis Šventosios Dvasios, yra vienintelė teisinga ir tinkama laikysena tuo metu, kai kardinolai rinkikai rengiasi didžiausios žmogiškos ir bažnytinės atsakomybės veiksmui ir išskirtinės svarbos pasirinkimui.
Žmogiškam veiksmui, kurį atliekant reikia atsisakyti visų asmeninių sumetimų, o galvoje ir širdyje turėti tik Jėzaus Kristaus Dievą ir Bažnyčios bei žmonijos gėrį“, – kalbėjo pamokslininkas.
„Tai mano įsakymas, kad vienas kitą mylėtumėte, kaip aš jus mylėjau“, – citavo kardinolas savo mokiniams Viešpaties paliktą įsaką ir dvasinį testamentą atsisveikinimo vakarienėje. Jėzus šį įsakymą vadina „nauju“, nes jis pakeičia ir išplečia Senojo testamento mokymą „nedaryti kitam to, ko pats nenorėtum sulaukti“.
Meilė, kurią apreiškė Jėzus, neturi ribų ir turi būti būdinga visų jo mokinių mintims ir veiksmams, kurie savo elgesiu visada turi rodyti tikrą meilę, įsipareigoti kurti naują civilizaciją, kurią Paulius VI pavadino „meilės civilizacija“. Meilė yra vienintelė jėga, galinti pakeisti pasaulį. Jėzus mums paliko stebinantį šios meilės pavyzdį Paskutinės vakarienės pradžioje: jis pasilenkė, kad tarnautų kitiems, nuplautų kojas apaštalams, neišskiriant ir Judo, kuris turėjo Jį išduoti. Šis Jėzaus veiksmas siejasi su skaitytomis eilutėmis iš pranašo Izaijo knygos, kurios priminė, kad pagrindinė Ganytojų savybė yra meilė, vedanti iki visiško savęs dovanojimo.
Mišių „Pro Eligendo Romano Pontifice“ liturginiuose tekstuose girdime šį kvietimą į brolišką meilę, savitarpio pagalbą ir įsipareigojimą bažnytinei bendrystei bei visuotinei žmonių brolystei. Tarp kiekvieno Petro įpėdinio užduočių yra ir siekis, kad bendrystė augtų: visų krikščionių bendrystė su Kristumi, vyskupų bendrystė su popiežiumi, vyskupų bendrystė tarpusavyje. Ne savitikslė bendrystė, bet bendrystė dėl žmonių, tautų ir kultūrų, visada širdyje žinant, kad Bažnyčia yra „bendrystės namai ir mokykla“.
Taip pat raginama išlaikyti Bažnyčios vienybę, kaip apaštalams nurodė Kristus. Bažnyčios vienybė yra Kristaus norėta. Tai vienybė, kuri nereiškia vienodumo, bet yra tvirta ir gili bendrystė įvairovėje, liekant ištikimais Evangelijai.
Melskimės, kad Dievas duotų Bažnyčiai popiežių, kuris geriausiai žinotų, kaip žadinti visų sąžines ir moralines bei dvasines jėgas šiuolaikinėje visuomenėje, kuriai būdinga didžiulė technologinė pažanga, bet kuri linkusi pamiršti Dievą.
Kiekvienas popiežius ir toliau įkūnija Petrą bei jo misiją, taip atstovauja Kristui žemėje. Jis yra uola, ant kurios statoma Bažnyčia (žr. Mt 16, 18). Naujo popiežiaus išrinkimas nėra paprasta žmonių kaita, bet – visada – apaštalo Petro sugrįžimas.
Kardinolai rinkėjai balsuos Siksto koplyčioje, kur, kaip sakoma Apaštališkojoje konstitucijoje Universi dominici gregis, „viskas prisideda prie Dievo, kurio akivaizdoje vieną dieną kiekvienas turės prisistatyti, kad būtų teisiamas, buvimo suvokimo“.
Romos triptike popiežius Jonas Paulius II tikėjosi, kad svarbiojo pasirinkimo už ką atiduoti balsą valandomis prieš akis iškylanti Michelangelo kompozicija, vaizduojanti Jėzų Teisėją, kiekvienam primins atsakomybės atiduoti Petro raktus į teisingas rankas dydį.
„Todėl melskime, kad Šventoji Dvasia, per pastaruosius šimtą metų davusi mums eilę tikrai šventų ir didžių popiežių, Bažnyčios ir žmonijos labui duotų mums naują popiežių pagal Dievo širdį“, – gegužės 7 dienos ryto Mišių homilijoje kvietė kardinolas G. B. Re.
„Melskimės, kad Dievas duotų Bažnyčiai popiežių, kuris geriausiai žinotų, kaip žadinti visų sąžines ir moralines bei dvasines jėgas šiuolaikinėje visuomenėje, kuriai būdinga didžiulė technologinė pažanga, bet kuri linkusi pamiršti Dievą. Šiandienos pasaulis daug tikisi iš Bažnyčios dėl tų pamatinių žmogiškųjų ir dvasinių vertybių, be kurių žmonių sugyvenimas nebus geresnis ir perduodantis gėrį ateities kartoms, išsaugojimo“, – pridūrė jis.
Tegu Švč. M. Marija, Bažnyčios Motina, savo motinišku užtarimu padeda, kad Šventoji Dvasia apšviestų kardinolų rinkėjų protus ir padėtų jiems sutarti renkant popiežių, kurio reikia mūsų laikams“, – sakė Kardinolų kolegijos dekanas.
Dalyvauja ir lietuvis
133 kardinolai su visu Katalikų Bažnyčiai būdinga iškilmingumu pradės slaptą šimtmečių senumo ritualą, kuriuo siekiama išrinkti praėjusį mėnesį mirusio popiežiaus Pranciškaus įpėdinį.
Kardinolai, atvykę iš 70 šalių, bus izoliuoti nuo išorinio pasaulio, jie privalės atiduoti mobiliuosius telefonus, o ryšys aplink Vatikaną bus slopinamas, kad jie negalėtų palaikyti jokio ryšio su išoriniu pasauliu, kol bus išrinktas naujas 1,4 mlrd. narių turinčios Bažnyčios vadovas.
Pranciškus paskyrė 108 iš 133 kardinolų rinkikų, daugelį pasirinkdamas pagal savo „pakraščių Bažnyčios” iš tokių šalių kaip Mongolija, Švedija ir Tonga, kurios anksčiau niekada neturėjo kardinolo.
Daugelis jų iki praėjusios savaitės nė nebuvo susitikę ir apgailestavo, kad jiems reikia daugiau laiko susipažinti, todėl kilo klausimų, kiek laiko gali prireikti, kad vienas žmogus užsitikrintų dviejų trečdalių balsų daugumą. Galiojančiam popiežiaus išrinkimui reikės 89 balsų iš 133.
16 val. 30 min. vietos (17 val. 30 min. Lietuvos) laiku kardinolai iškilmingai įžengs į freskomis išpuoštą Siksto koplyčią, giedodami Visų Šventųjų litaniją ir lotynišką giesmę „Veni Creator“, prašydami šventųjų ir Šventosios Dvasios padėti jiems išrinkti popiežių.
Trečiadienį kardinolai neprivalo balsuoti pirmą kartą, tačiau paprastai toks balsavimas įvyksta. Darant prielaidą, kad nugalėtojas dar nebus nustatytas, Vatikanas sakė, kad juodų dūmų iš Siksto koplyčios kamino galima tikėtis apie 19 val. (20 val. Lietuvos laiku).
Tada tolesnėmis dienomis paprastai rengiama po du balsavimus ryte ir du po pietų, kol paaiškėja nugalėtojas ir iš kamino pasirodo balti dūmai.
Nors šią savaitę kardinolai sakė, kad tikisi trumpos konklavos, greičiausiai prireiks bent kelių balsavimo turų.
Pastarąjį šimtmetį popiežiui išrinkti prireikdavo nuo trijų iki aštuonių balsavimų. Jonas Paulius I – 1978 metais 33 dienas valdęs popiežius – buvo išrinktas per trečiąjį balsavimą. Jo įpėdiniui Jonui Pauliui II prireikė aštuonių. Pranciškus 2013 metais buvo išrinktas penktuoju balsavimu.
Vienu iš favoritų laikomas Vatikano valstybės sekretorius Pietro Parolinas (Pjetras Parolinas), kuris beveik visą Pranciškaus pontifikato laikotarpį buvo antras svarbiausias žmogus Vatikane. Kitas favoritas – Jeruzalės lotynų apeigų patriarchas Pierbattista Pizzaballa (Pjerbatista Picabala).
Tarp favoritų taip pat yra Luisas Antonio Tagle (Luisas Antonijus Taglė) iš Filipinų ir Vengrijos kardinolas Peteris Erdo (Pėteris Erdas).
Tačiau naujuoju popiežiumi gali būti išrinktas bet kuris iš konklavos dalyvių, ypač prisimenant 2013 metais argentiniečio Jorge Bergoglio (Chorchės Bergoljo) išrinkimą popiežiumi Pranciškumi.
Tarp kardinolų rinkikų yra ir lietuvis Rolandas Makrickas.
