PAŽANGA. JAV Prezidentas Donaldas Trumpas teigia, kad padaryta didelė pažanga sprendžiant Ukrainos krizę. „Padarėme didelę pažangą dėl Rusijos ir Ukrainos“, – Baltųjų rūmų spaudos skyriaus žurnalistai citavo D. Trumpą. Jie pažymėjo, kad JAV vadovas nepaaiškino, ką konkrečiai turėjo omenyje.
NAFTA. OPEC+ šalys neatsižvelgė į Donaldo Trumpo raginimą mažinti naftos kainas ir paliko galioti susitarimą dėl gavybos apribojimų iki šio ketvirčio pabaigos. Tuo tarpu D. Trumpo įvesti muitai importui iš Kanados ir Meksikos stumtelėjo naftos kainas aukštyn.
ULTIMATUMAS. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) sekmadienį pagrasino veiksmais prieš Panamą, jei ši skubiai nesiims veiksmų Kinijos įtakai kanalo atžvilgiu mažinti, tačiau šalies lyderis tvirtino, kad nebijo JAV invazijos ir pasiūlė derybas.
PERĖMĖ VALDYMĄ. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pirmadienį pareiškė, kad jis buvo paskirtas vadovauti JAV tarptautinės pagalbos agentūrai USAID, ir teigė, kad sustabdys jos „nepavaldumą“ prezidento Donaldo Trumpo darbotvarkei.
IŠKASENOS. JAV prezidentas Donaldas Trumpas pirmadienį pareiškė, kad nori derėtis su Ukraina dėl susitarimo, pagal kurį Kyjivas mainais į amerikiečių siunčiamą pagalbą tiektų JAV retąsias iškasenas, naudojamas elektronikoje.
„Siekiame sudaryti sandorį su Ukraina, pagal kurį ji užtikrintų tai, ką mes jai suteikiame, savo retosiomis iškasenomis ir kitais dalykais“, – sakė D. Trumpas, Ovaliajame kabinete bendraudamas su žurnalistais.
PSO. Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas paprašė pasaulio lyderių paraginti Vašingtoną atšaukti prezidento Donaldo Trumpo sprendimą pasitraukti iš Jungtinių Tautų sveikatos agentūros, o praėjusią savaitę vykusiame uždarame susitikime su diplomatais pabrėžė, kad JAV dėl to negaus svarbios informacijos apie pasaulinius ligų protrūkius.
ATIDĖJO MUITUS. JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Meksikos lyderė Claudia Sheinbaum (Klaudija Šeinbaum) pirmadienį paskelbė, kad Vašingtonas po derybų sutiko mėnesiui atidėti planus dėl griežtų muitų meksikietiškoms prekėms.
Pagal eilę susitarimų Meksika sustiprins sienos su JAV apsaugą siekiant kovoti su neteisėta prekyba narkotikais, paskelbė C. Sheinbaum.
D. Trumpas savo socialiniame tinkle „Truth“ pranešė, kad po „labai draugiško pokalbio“ jis „sutiko nedelsiant atidėti numatomus muitus vieno mėnesio laikotarpiui“.
BALTARUSIJOS IEŠKINYS. Baltarusijos kalio trąšų gamintoja „Belaruskalij“, pernai gruodžio 2-ąją tarptautiniam arbitražui pateikusi ieškinį prieš Lietuvą, reikalauja atlyginti 12 mlrd. JAV dolerių (šios dienos kursu – apie 11,82 mlrd. eurų) nuostolių dėl sustabdyto trąšų tranzito.
SAUSIO 13-OJI. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) iš esmės pritarė siūlymui sausio 13-ąją minimai Laisvės gynėjimų dienai suteikti valstybinės šventės statusą bei paskelbti nedarbo diena, bet siūlo kai kurias korekcijas. SADM siūlo iš šventinių nedarbo dienų sąrašo išbraukti lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną.
DANIJA IR JAV. Danijos ministrė pirmininkė Mette Frederiksen (Metė Frederiksen) pirmadienį pabrėžė, kad Kopenhaga yra viena geriausių Vašingtono sąjungininkių.
„Daugelį dešimtmečių kovojome petys į petį su amerikiečiais. Esame vieni svarbiausių ir geriausių Jungtinių Valstijų sąjungininkų, todėl nenoriu, kad Danija būtų vadinama bloga sąjungininke“, – žurnalistams Briuselyje sakė premjerė.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ne kartą yra davęs suprasti, kad nori, jog Danijos kontroliuojama, strategiškai svarbi Grenlandija, kurioje, kaip manoma, yra didelių neišnaudotų naudingųjų iškasenų ir naftos išteklių, taptų JAV dalimi.
Sekmadienį JAV viceprezidentas J. D. Vance’as (Dž. D. Vansas) duodamas interviu transliuotojui „Fox News“ sakė, kad Grenlandija yra „tikrai svarbi“ JAV „nacionaliniam saugumui“.
„Atvirai kalbant, Grenlandiją kontroliuojanti Danija neatlieka savo darbo ir nėra gera sąjungininkė“, – teigė J. D. Vance’as.