Muzikuojantis medikas Vygantas Kazlauskas: nekenčiu falšo

Mediko profesija – kilni ir visais laikais reikalinga. Ji didžiausia atrama tada, kai ištinka liga. Gyvenant šiais neįprastais pandemijos laikais, mediko profesija tapo dar labiau vertinama ir reikalinga.

Aukštaitijos regione gyvenantis Vygantas Kazlauskas yra ypatingas gydytojas ne tik gelbėja žmonių gyvybės, tačiau aktyviai užsiima ir muzikine veikla. Pasak muzikuojančio mediko, pacientai dar labiau juo pasitiki, nes žino, kad viskas bus atlikta tobulai. Apie muzikos ir medicinos darną ir svarbą žmogaus gyvenime kalbiname mediką, meno mėgėją, atlikėją V. Kazlauską.

Kaip jūsų gyvenime atsirado medicina? Ir kas jūsų gyvenime gimė anksčiau meilė medicinai ar muzika?

-Abu atėjo kartu. Gimiau medikų šeimoje, kurioje muzika grojo nuo pirmų žodžių „mama”, nes mama buvo baigusi Dramos studiją prie Kauno dramos teatro. Šeimoje buvo labai daug pasiaukojimo, meilės ir aistros, todėl, kai dainuoju Edith Piaf Meilės himną, visada jį skiriu savo tėvams.

Gyvenimas prasidėjo nuo režisūros gatvėje. Vėliau mokykloje turėjau savo teatrą. Suėjus penkiolikai metų tėvai nupirko gitarą „sau ant galvos“. Medicina atsirado, kai LMTA nebuvo renkamas režisierių kursas, įstojau į mediciną, nes su savo auksiniu medaliu galėjau stoti bet kur.

Labai paskatino šeimos draugė režisierė Audronė Bagatyrytė, pasakiusi, kad režisieriumi galėsi būti visada, o daktaru pasimokyk.

Muzikuojantis medikas Vygantas Kazlauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Galima teigti, kad esate muzikuojanti medikas ar nebūna situacijų jūsų darbe, kad ligoniai jūs matę muzikantą nepasitiki, kaip mediku?

-Priešingai, dar labiau pasitiki, jie žino, kad su jais bus viskas daroma tobulai, nes nekenčiu falšo. Dažnai pacientai ligoninėje prieina ištardami „daktare, jūs labai gražiai dainuojate”, nors nebūna susiję su mano specialybės reikalais. Šitai veikia labai pozityviai.

Sakoma, kad muzika gydo sielą, o medicina – kūną. Ar sutinkate su tuo, kad jūs, kaip medikas ir muzikantas, prisidedate prie to, kad žmogus gautų ir fizinę ir emocinę pagalbą?

-Kūnas ir siela neatskiriami. Gydome viską kartu. Žodis gydo labiau, negu chemija ar peilis.

Kaip sekasi derinti muziką ir mediciną? Ir ar nekyla jokių nesusipratimų jūsų darbe kolegų atžvilgiu?

-Medicina ir muzika abi iš „m” raidės. Abi reikalauja daug žinių ir labai daug darbo, kartojimų ir patirties. Nesusipratimus kelia tik tinginiai ir nevykėliai.

Muzikuojantis medikas Vygantas Kazlauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Išgyvename labai keistus laikus, kai visuomenės emocinė sveikata – išsekusi. Kaip muzika gali prisidėti prie šios problemos sprendimo?

-Visuomenė susitvarkys su emociniais dalykais, nes laikas ir gamta viską išgydo. Aš penkiolika mėnesių dirbu su pandemija, komunikuodamas ne tik su savo, bet ir kitomis Vilniaus apskrities gydymo įstaigomis dėl intensyviosios terapijos pagalbos teikimo COVID-19 sergantiems pacientams. Dirbu praktiškai be atostogų, bet per tą laiką parašiau daug naujų dainų ir net miuziklą pagal Violetos Palčinskaitės knygą „Ką pasakė šokių salė”. Mane iššūkiai stimuliuoja kūrybai.

Ko šiandien reikia, kad žmonių emocinė sveikata netaptu dar viena pandemija Lietuvoje?

-Reikia ne stenėti, o dirbti ir gyventi. Ši pandeminė situacija pripratino daugelį prie tinginystės. Tai ji, o ne pandemija visus žudo. Aš žaviuosi savo vaikais, kai tiksliu laiku ryte jungiasi prie nuotolinio darbo ir tik su pusvalandžio pietų pertrauka dirba iki darbo dienos pabaigos.

Kaip muzika keičia jūsų pačio gyvenimą, veiklą, darbą?

– Muzika nekeičia mano gyvenimo. Muzika yra mano gyvenimas. Man gyvenimas, veikla ir darbas diktuoja muzikines frazes ir motyvus. Skiriu dvi žmonių rūšis: kuriančius ir griaunančius​ ​-​ ​kontrolierius. Pastarieji tempia žmoniją į inkvizicijos laužų viduramžius. Aš nenoriu žudyti, griauti, aš noriu gydyti, kurti, aš noriu, kad gyvenimas ir muzika grotų.

Muzikuojantis medikas Vygantas Kazlauskas / Asmeninio archyvo nuotr.

Šiandien medikai prakalba ir apie nemalonius darbo atvejus ar jums teko ką nors panašaus patirti ir ką galėtumėte patarti tiems kuriems sunku, bet bijo kreiptis pagalbos?

-Buvau „nedarželinis“ vaikas, baikštus ir kuklus. Mane bandė skriausti visi. Mokykloje, universitete, darbe… Vyravo sovietinės patyčių ir hierarchijos tvarkos tradicijos. Neišsigandau. Ne pareigos ir postas duoda sparnus, o kūryba, pasitikėjimas savimi ir artimųjų palaikymas skraidina. Skriskite, o ne žudykitės.

Kur ir kada galima jus, kaip muzikantą išvysti?

-Žadu dalyvauti Violetos Palčinskaitės kūrybos pristatyme 2021 m. rugpjūčio 20 d. Purpurinio vakaro renginiuose Anykščiuose.

Ačiū už pokalbį.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

1 KOMENTARAS

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis