REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Moteris po 44 metų per „Facebook” grupę surado savo biologinę motiną

Viena feisbuko grupė suteikė galimybę moteriai, kažkada įvaikintai Čilėje ir atvežtai į Angliją, kai jai buvo tik 6 mėnesiai, po 44 metų vėl susitikti su savo biologine motina.

Katherine Samwell-Smith (Katerina Seimvel-Smit), kuriai šiuo metu yra 45 metai, savo norą surasti biologinę motiną sieja su liūdesiu dėl, pasak jos, sukrečiančios ją įvaikinusios motinos mirties 2010 m., taip pat su tuo, kad pati tapo dviejų vaikų motina.

„Tapusi mama iš tiesų pradėjau sielvartauti dėl savo biologinės motinos – nežinojau, kur ji yra ir ar gyva, – aiškino moteris. – Man labai trūko mane įvaikinusios mamos, ir aš norėjau, kad mano biologinė mama būtų mano gyvenime.”

Atsižvelgdama į „gilią meilę”, kurią ji jautė savo vaikams, kai jie gimė, K. S. Smith pripažino, kaip sunku turėjo būti jos biologinei motinai Ximenai atiduoti ją įvaikinimui.

Moteris dabar dirba įvaikinimo centre, ir mano, kad įvaikinimas yra nuostabus dalykas, kuris gali pasiteisinti.

Ją 23 m. motina 1977 m. atidavė į našlaičių namus Santjage, Čilėje. Ji jau turėjo vieną vaiką, kurį augino jos tėvai, todėl manė negalėsianti išlaikyti dar vieno vaiko. Sulaukusią 6 mėnesių ją įsivaikino Paulas ir Rosie Samwell, kurie ją augino Hampsteade, Londone.

Moteris atgavo savo įvaikinimo dokumentus po to, kai ją auginusi moteris mirė nuo vėžio, o jos įtėvis, kuris vis dar gyvas, pateikė jai daugiau dokumentų. Nors ji bandė ieškoti savo biologinės motinos internete, jos pastangos buvo nesėkmingos.

2019 m. ji prisijungė prie vienos feisbuko grupės Čilėje, žinodama tik savo motinos vardą: jis buvo Ximena. Grupė sudarė Čilės moterų, vardu Ximena, sąrašą ir susisiekė su jomis, kol rado moters mamą.

„Iškart pradėjo plakti širdis, – prisiminė savo mamą suradusi moteris. – Paaiškėjo, kad grupei padėjęs vietos policijos pareigūnas surado mano mamą Ximeną bei pasibeldė į jos duris, klausdamas, ar ji yra mano mama. Ji patvirtino, kad taip.”

Grupės administratoriai suorganizavo jųdviejų pokalbį per „FaceTime” programėlę.

„Pamatyti jos veidą ekrane buvo neįtikėtina”, – sakė moteris. -Ji sunkiai kalba angliškai, o aš nebemoku laisvai kalbėti ispaniškai, todėl mūsų pokalbiai telefonu – tai daug mojavimo rankomis ir šypsenų, o kalbėdamas su ja naudojuosi „Google” vertėju.”

Jos aptarė praeitį, tad moteris daugiau sužinojo apie savo šeimą, įskaitant tai, kad ji turi vyresnį pusbrolį, kurį užaugino jų seneliai. Ji taip pat sužinojo, kad jos motina, atidavusi ją įvaikinti, daugiau vaikų neturėjo ir nebuvo ištekėjusi.

Dėl koronaviruso pandemijos motina ir dukra negalėjo susitikti asmeniškai, tačiau tai nesutrukdė joms užmegzti ryšį internetu, kuris suteikė joms laiko pažinti vienai kitą. Smith tikisi, kad „per artimiausius metus” ji nuvyks į Čilę ir asmeniškai susitiks su savo biologine motina.

„Sunkūs klausimai vis dar nebuvo užduoti, nes tai nėra pokalbis, kurį noriu su ja kalbėtis telefonu, – pridūrė ji. – Tie fragmentai, kuriuos jai papasakojau apie savo įvaikinimą ir gyvenimą, privertė ją verkti, ir žinau, kad ji jaučiasi siaubingai dėl to, kad manęs atsisakė.”

Smith parašė savo biologinei motinai laišką, kuriame paaiškino, kad atleido jai už sprendimą atiduoti ją įvaikinti, nors mano, kad Ximena nepadarė nieko, už ką reikėtų atleisti: „Ji manęs atsisakė iš meilės man, bet žinojau, kad laiškas jai daug ką reiškia ir, tikiuosi, suteiks jai ramybę.”

Vaikystėje Smith įtėviai niekada neslėpė fakto, kad ji buvo įvaikinta, ir moteris prisimena, kad jie jai apie įvaikinimą pasakė maždaug tada, kai ji buvo mažametė. Nuo penkerių metų ji „visiems mokykloje pasakojo”, kad yra įvaikinta, ir pridūrė: „Dėl to jaučiausi ypatinga ir buvau visiškai apsėsta Čilės kultūros. Man patiko tai, kad esu šimtaprocentinė čilietė.”

Būdama 17 metų, Smit su savo įtėviais keliavo į Čilę ir aplankė našlaičių namus, kuriuose gyveno būdama kūdikis. Nors tuo metu ji nebuvo suinteresuota surasti savo biologinę šeimą, ji teiravosi apie savo įrašus. Kai jai sukako 16 metų, našlaičių namai juos sunaikino.

Po dvejų metų Smith grįžo į Čilę ir šešis mėnesius dirbo mokytoja. Ši patirtis leido jai pajusti „didelį ryšį” su Čile ir suteikė galimybę išmokti ispanų kalbą.

Ji taip pat atskleidė, kad jos įtėvis buvo „labai suinteresuotas” padėti jai surasti biologinę šeimą ir viso proceso metu ją palaikė.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte