Daugelis iš mūsų spėlioja, kas nutinka po mirties. Žinojimas, kad yra anapusybė gali suteikti paguodos ir ramybės dėl mirties. Kol liūdime dėl tų artimųjų, kurių netekome, yra vilties – mirtis dar ne pabaiga.
Straipsnyje pateikiamas radioterapeuto Jeffrey‘io Longo (Džefrio Longo), ilgus metus tyrusio priešmirtinės būklės pacientų patirtis, pasakojimas. Jis taip pat yra Priešmirtinės būklės tyrimų fondo (Near-Death Experience Research Foundation) įkūrėjas.
Prieš trisdešimt septynerius metus buvau onkologijos rezidentas ir mokiausi, kaip geriausiai gydyti vėžį naudojant spinduliuotę. Tai buvo dienos, kai dar nebuvo interneto, todėl tyrinėjau bibliotekoje. Vieną dieną varčiau didelį Amerikos medicinos asociacijos žurnalo tomą, kai aptikau straipsnį, kuriame aprašomi mirties atvejai.
Tai mane sustabdė. Visas mano medicinos mokymas man sakė, kad tu gyvas arba miręs. Nebuvo jokios tarpinės būsenos. Tačiau staiga perskaičiau kardiologo pasakojimą, kuriame aprašomi pacientai, kurie mirė ir vėliau atgijo, ir pasakoja apie labai skirtingus, beveik neįtikėtinus išgyvenimus.
Nuo tos akimirkos mane žavėjo arti mirties atsidūrusiųjų išgyvenimai arba NDE. Aš apibrėžiu mirčiai artimą patyrimą kaip žmogų, kuris yra komoje arba kliniškai miręs, be širdies plakimo, turintis aiškią patirtį, kai mato, girdi, jaučia emocijas ir bendrauja su kitomis būtybėmis. Sužinojus daugiau apie šias patirtis, iš esmės pasikeitė mano požiūris į Visatą.
Priešmirtinės patirtys turi bendrų gijų
Kai baigiau rezidentūrą, įkūriau Priešmirtinės būklės tyrimų fondą. Pradėjau rinkti istorijas iš žmonių, patyrusių NDE, ir vertinti jas mokslininko ir gydytojo protu. Sudariau nuomones remdamasis įrodymais ir į tai žiūrėjau kaip skeptikas. Tačiau, susidūręs su svariais įrodymais, patikėjau, kad pomirtinis gyvenimas tikrai egzistuoja.
Nėra dviejų vienodų NDE. Tačiau tyrinėdamas tūkstančius jų pamačiau nuoseklų įvykių modelį, atsirandantį nuspėjama tvarka. Maždaug 45 % žmonių, patyrusių NDE, praneša apie ne kūnišką patirtį. Kai tai atsitinka, jų sąmonė atsiskiria nuo fizinio kūno ir sklando virš kūno. Asmuo gali matyti ir girdėti, kas vyksta aplinkui, o tai dažniausiai būna bandymai jį atgaivinti. Viena moteris netgi pranešė, kad gydytojas metė ant grindų instrumentą, kai supainiojęs paėmė ne tą, kuris reikalingas – ką vėliau gydytojas patvirtino.
Po patyrimo, kai tarsi išeinama iš savo kūno, žmonės sako, kad yra perkelti į kitą sferą. Daugelis eina per tunelį ir patiria ryškią šviesą. Tada juos sveikina mirę artimieji, naminiai gyvūnai. Daugelis žmonių praneša apie didžiulį meilės ir ramybės jausmą. Jie jaučia, kad ši kita karalystė yra tikrieji jų namai.
Neradau jokio mokslinio šios patirties paaiškinimo
Šie išgyvenimai gali skambėti kaip kliše: ryški šviesa, tunelis, artimieji. Tačiau per dvidešimt penkerius metus, studijuodamas NDE, aš įsitikinau, kad šie aprašymai tapo kultūriniais tropais, nes jie yra tikri. Net dirbau su grupe vaikų iki penkerių, kurie patyrė NDE. Jie papasakojo apie tą patį išgyvenimą, kurį patyrė suaugusieji, tačiau vargu ar buvo girdėję apie ryškias šviesas ar tunelius po mirties.
Kiti žmonės praneša apie iš pažiūros neįtikėtinus įvykius, kuriuos vėliau galime patvirtinti. Viena moteris neteko sąmonės, jodama žirgu. Jos kūnas liko ant tako, o jos sąmonė keliavo kartu su arkliu, kai šis šuoliavo atgal į tvartą. Vėliau ji galėjo tiksliai apibūdinti, kas atsitiko tvarte, nes matė tai, nors jos kūno ten nebuvo. Kiti, kurie su ja nekalbėjo, patvirtino moters pasakojimo autentiškumą.
Aš esu gydytojas. Daug domėjausi, analizavau smegenų tyrimus ir apsvarsčiau visus galimus NDE paaiškinimus. Esmė ta, kad nė vienas iš jų nėra racionaliai, remiantis fizikos dėsniais, paaiškinamas.
Taip pat ištyriau mirties baimės patirtį, pvz., vos neįvykusias automobilių avarijas
Aš naudoju ypatingą NDE apibrėžimą. Žmogus turi būti be sąmonės. Tačiau mane žavi ir kitas reiškinio tipas: tai, ką aš vadinu „baimės-mirties išgyvenimais“.
Tai situacijos, kai jaučiate, kad jūsų gyvybei gresia neišvengiamas pavojus. Tai gali būti automobilio avarija arba staigus kritimas. Šie žmonės paprastai nemato tunelio ir šviesos, tačiau dažnai teigia, kad jų gyvenimas tarsi „prabėga prieš akis“.
Nors kai kurie žmonės, išgyvenę NDE, praneša apie prieš tai minėtas patirtis, jie dažniau patiria mirties baimę. Žmonės netgi prisimena įvykius iš vaikystės, kurių anksčiau negalėjo prisiminti, bet kuriuos vėliau galime patvirtinti kalbėdami su šeimos nariais ir kitais artimaisiais.
Tyrinėdamas NDE tapau geresniu onkologu
Nors esu aistringas NDE tyrinėtojas, mano kasdienis darbas vis dar sukasi apie pagalbą pacientams, kovojantiems su vėžiu. Aš savo pacientams nesakau apie NDE tyrimus, tačiau galiu drąsiai teigti, jog tai mane pavertė labiau užjaučiančiu ir mylinčiu gydytoju.
Su didesne drąsa ir aistra galiu padėti savo pacientams susidoroti su gyvybei pavojingomis ligomis. Mano tikslas – padėti jiems turėti daugiau sveikų dienų čia, Žemėje. Bet aš tvirtai tikiu, kad jei jie išeis, jie bus ramūs.
