Mirė Laisvės premijos laureatas partizanas J. Mocius-Švedrys

ŠaltinisBNS

Eidamas 98-uosius metus mirė Laisvės premijos laureatas partizanas Juozas Mocius-Švedrys, BNS penktadienį patvirtino Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.

Užuojautas dėl partizano mirties pareiškė prezidentas, Seimo pirmininkė.

„Netekome vieno iš narsių kovotojų už nepriklausomą Lietuvą. Šio šalies didvyrio, partizano ir mokytojo netektis skaudi – tai juk vienas mūsų laisvos Lietuvos kūrėjų, dalyvavęs ginkluotame pasipriešinime, o vėliau patyręs sunkią politinio kalinio dalią“, – sakoma prezidento Gitano Nausėdos užuojautoje.

„Juozas Mocius-Šviedrys, kaip ir kiti Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyviai, kariai savanoriai, buvo Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio simboliai, tikrojo herojiškumo ir pasiaukojimo vardan tos Lietuvos pavyzdys. Visuomet būsime dėkingi už padėtus tvirtus laisvos Lietuvos pamatus“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

J. Mocius gimė 1924 metais Dapkūnuose, dabartiniame Šiaulių rajone.

Jis mokėsi Meškuičių pradžios mokykloje, baigė Šiaulių valstybinę gimnaziją ir 1943 metais įstojo į Lietuvos laisvės armiją, mokėsi Marijampolės mokykloje, priklausė Tėvynės apsaugos rinktinei.

Partizanas 1944 metais dalyvavo Sedos kautynėse, vėliau apsigyveno Viduklėje, mokytojavo šio miestelio pradinėje mokykloje ir suaugusiųjų progimnazijoje.

J. Mocius tapo Lydžio rinktinės partizanų ryšininku. Rinktinės vadovybės nurodymu Antano Jonaičio pavarde nuo 1944 metų lapkričio jis dirbo Eržvilko valsčiaus draudimo inspektoriumi, buvo paskirtas balsavimo komisijos sekretoriumi. Darbo reikalais keliaudamas po valsčių gabeno pogrindžio spaudą į nurodytus ryšių punktus. Po 1946 metais įvykusių rinkimų į SSRS Aukščiausiąją Tarybą J. Mocius pasitraukė pas partizanus.

1946 pavasarį jis dalyvavo kelių partizanų rinktinių atstovų susitikime. Nuo 1946 metų rugsėjo buvo Jungtinės Kęstučio apygardos Lydžio rinktinės štabo viršininkas, prisidėjo redaguojant ir spausdinant Jungtinės Kęstučio apygardos laikraštį „Laisvės varpas“.

1947 metų sausį partizanas suimtas, kalintas Tauragėje, nuo 1948-ųjų liepos – Vilniuje. Karo tribunolo nuteistas mirti, 1947 metų gegužę bausmė pakeista – skirti 25 metai kalėti lageryje ir penkerius metus būti tremtyje.

1948–1957 metais J. Mocius kalintas Minlage Intoje (Komija), Pečiorlage (Komija), nuo 1957 metų rugsėjo buvo tremtyje Intoje. 1964 metų vasarį jis paleistas, 1976 metais grįžo į Lietuvą.

Grįžęs į Lietuvą jis dirbo televizorių, eksperimentinėje įrenginių gamyklose Šiauliuose, buvo Televizijos instituto biuro viršininkas. Gyveno Šiauliuose.

Jis taip pat buvo 1990 metais atkurto Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio Tarybos pirmininkas ir Prisikėlimo apygardos vadas, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šiaulių skyriaus pirmininkas, Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Šiaulių apskrities skyriaus valdybos sekretorius, Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys.

Partizanas apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės, Kariuomenės kūrėjų savanorių medaliais, Vyčio Kryžiaus ordino Riterio kryžiumi ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi bei Laisvės premija.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS DEKLARACIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis