Mirė Kovo 11-osios signataras E. Petrovas

ŠaltinisBNS

Eidamas 88-uosius metus antradienį mirė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Eugenijus Petrovas, skelbia Seimas.

„Signataras savo darbus paskyrė Lietuvai, kuri nebuvo jo gimtinė, tačiau kurios laisvė ir gerovė jam labiausiai rūpėjo. Kaip rūpėjo išsaugoti Joniškėlio krašto, kuriame užaugo, istorinę atmintį ir telkti žmones. Nuoširdžiai užjaučiu šeimą, bendraminčius ir kraštiečius“, – užuojautoje sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

E. Petrovas gimė 1936 metų balandžio 26 dieną Leningrade (dabartinis Sankt Peterburgas) Rusijoje, tarnautojų Petro Petrovo, vėliau žuvusio Antrajame pasauliniame kare, ir Katerinos Lupanovos-Petrovos šeimoje. 1942 metų rudenį šeima vokiečių buvo evakuota į Lietuvą.

1955 metais E. Petrovas baigė Joniškėlio vidurinę mokyklą, 1960 metais – Šiaulių pedagoginio instituto Fizikos fakultetą ir įgijo gamybos pagrindų mokytojo specialybę. Jis iš pradžių dirbo Šiauliuose vidurinėje mokykloje mokytoju, vėliau – Vilniaus lengvosios pramonės technikume dėstytoju, Lietuvos mokslų akademijos Fizikos ir matematikos institute vyresniuoju inžinieriumi.

Seimo skelbiamoje biografijoje nurodoma, kad prasidėjus Atgimimui E. Petrovas aktyviai įsijungė į jo veiklą – buvo Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio Puslaidininkių fizikos instituto iniciatyvinės grupės narys, Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos pirmininko pavaduotojas.

Pažymima, kad jis gilinosi į tautinių bendrijų ir tautinių mažumų problemas, ieškojo jų sprendimų, rūpinosi lietuvių kalbos išsaugojimu, jos likimu.

1990 metų kovo 4 dieną Vilniaus miesto Tauro rinkiminėje apygardoje E. Petrovas buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu

1990 metų kovo 4 dieną Vilniaus miesto Tauro rinkiminėje apygardoje E. Petrovas buvo išrinktas Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Rinkiminėje kovoje ėjęs su Sąjūdžio programa, įveikė promaskvietiškos Lietuvos komunistų partijos narį Viačeslavą Dobyčiną.

E. Petrovas, Atgimimo metais pradėjęs gilintis į tautinių bendrijų ir tautinių mažumų problemas, šią veiklą tęsė ir dirbdamas Aukščiausiojoje Taryboje-Atkuriamajame Seime.

Nuo 1991 metų gegužės 8 dienos E. Petrovas priklausė Sąjūdžio centro frakcijai, buvo vienas iš Lietuvos centro judėjimo steigimo iniciatorių, Centro sąjungos narys. 1993 metais dirbo Lietuvos Valstybinės regioninių problemų komisijos prie Lietuvos Respublikos Seimo patarėju, 1994–1997 metais – Regioninių problemų ir tautinių mažumų departamente, 1998 metais pradėjo dirbti Tautinių mažumų ir išeivijos departamente, buvo Rytų Lietuvos grupės vadovas.

E. Petrovas yra keleto išradimų autorius, paskelbęs mokslinių straipsnių kietojo kūno fizikos ir puslaidininkių prietaisų technologijos klausimais. E. Petrovui suteiktas Lietuvos nusipelniusio išradėjo garbės vardas.

Lietuvos valstybės atkūrimo dešimtmečio proga E. Petrovas buvo apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.

Kaip skelbia Seimas, velionio urna su palaikais bus pašarvota Vilniaus laidojimo rūmuose Olandų gatvėje, 6-oje salėje. Atsisveikinimas – ketvirtadienį nuo 12 val. iki 20 val., penktadienį – nuo 10 valandos.

Šv. Mišios bus aukojamos penktadienį 12 val. Vilniaus Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje. E. Petrovas bus palaidotas Vilniaus Antakalnio kapinėse.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version