Gegužės 21 dieną, sulaukęs 96-erių metų, mirė Alasdairas MacIntyre’as – vienas iškiliausių moralės filosofų, atsivertęs į katalikybę ir pripažintas kaip dorybių etikos atgaivintojas.
Jo svarbiausias veikalas „After Virtue“ („Po dorybės“), išleistas 1981 metais, iš esmės pakeitė šiuolaikinę moralinę ir politinę filosofiją, iškeldamas dorybę aukščiau už utilitaristinius ar deontologinius moralės modelius. MacIntyre’o intelektinis ir dvasinis kelias driekėsi nuo ateizmo, marksizmo, anglikonybės iki Romos katalikybės.
Iš Glazgo į filosofijos elitą
Alasdairas MacIntyre’as gimė 1929 metais Glazge, Škotijoje, Eneo ir Gretos (Chalmers) MacIntyre’ų šeimoje. Magistrantūros laipsnius jis įgijo Mančesterio ir Oksfordo universitetuose. Akademinę karjerą pradėjo 1951 m. Mančesteryje, vėliau dėstė Lydso, Esekso ir Oksfordo universitetuose.
1969-aisiais persikėlė į Jungtines Valstijas ir tapo tarsi „intelektualiniu klajūnu“, dirbdamas Brandeis universitete, Bostono universiteto dekanu, Veleslio koledžo Henry Luce profesoriumi, Vanderbilto universiteto W. Alton Jones profesoriumi ir Notre Dame McMahon-Hank profesoriumi.
Nors niekada neįgijo daktaro laipsnio, MacIntyre’as buvo apdovanotas 10 garbės daktarų diplomų. Jis mėgdavo juokauti: „Nesakau, kad jei turi daktaro laipsnį, tavo protas deformuotas, bet tau teks labai stengtis, kad liktum išsilavinęs.“
Jis garsėjo ir subtiliu humoru – tvirtino, kad „išskyrė The Beatles“, nes 1966 m. paskolino kopėčias savo kaimynei Yoko Ono, leidusias jai susitikti su Johnu Lennonu.
Šlovė ir pripažinimas
MacIntyre’as dėstė ir Djuko, Jeilio bei Prinstono universitetuose, vadovavo Amerikos filosofų asociacijai. Jo nuopelnai įvertinti 2010 m. Tomo Akviniečio medaliu bei naryste Amerikos menų ir mokslų akademijoje (1985), Britų akademijoje (1994), Airijos karališkojoje akademijoje (1999) ir Amerikos filosofų draugijoje (2005).
Knyga „After Virtue“, laikoma XX a. filosofijos klasika, skelbia grįžimą prie Aristotelio etikos kaip atsvaros šiuolaikinei moralės fragmentacijai. Kiti svarbūs jo darbai – „Marxism and Christianity“, „Whose Justice? Which Rationality?“, „Three Rival Versions of Moral Enquiry“ – tyrinėja moralės tradicijas ir racionalumo pagrindus.
Lietuviškai yra išleista jo knyga „Trumpa etikos istorija. Dorovės filosofijos istorija nuo Homero iki dvidešimto amžiaus” (2014).
Dvasinis virsmas
Jo dvasinis kelias buvo ne mažiau dinamiškas nei intelektinis. Ketvirtajame dešimtmetyje svarstė galimybę tapti presbiterionų pastoriumi, 1950-aisiais tapo anglikonu, o vėliau – ateistu, net pasivadinęs „romėnų katalikų ateistu“, nes, kaip sakė, „katalikiškas Dievas – vertas neigimo.“
1983 metais, būdamas 55-erių, MacIntyre’as atsivertė į katalikybę ir priėmė tomizmą, įkvėptas mylimo XX a. teologo – popiežiaus Benedikto XVI (Josepho Ratzingerio). Tikrasis atsivertimas įvyko, kai jis prisiminė dar studijų laikais skaitytus dominikonų argumentus – ne kaip moralinę filosofiją, bet kaip kultūrinę Anglijos kritiką.
