REIKALINGA JŪSŲ PARAMA

Minimas šv. Juozapatas Kuncevičius

Šiandien minimas šv. Juozapatas Kuncevičius – pirmasis ATR graikų apeigų katalikų šventasis. Prieš 400 metų, 1623 m. lapkričio 12 d., jis mirė kankinio mirtimi Vitebske – tad atsimename jo gimimo dangui dieną.

Arkivyskupu įšventintas Juozapatas 1618 m. atvyko į Polocką, kur tvyrojo įtampa tarp Unijos priešininkų ir šalininkų. Dėl aktyvios veiklos ir karšto būdo Juozapatas turėjo priešų, sulaukdavo grasinimų. Jo draugas Lietuvos kancleris Leonas Sapiega, karaliaus Zigmanto Vazos vėliau paskirtas tirti Juozapato nužudymo aplinkybes, laiškuose jį perspėjo dėl per smarkaus veikimo būdo.

Lapkričio 12 d. Vitebske po rytinių šv. Mišių arkivyskupą nužudė įtūžusi minia. Teigiama, kad Juozapatas nujautęs savo mirtį – į Vitebską vežęsis karstą.

Parodoje „Tegul visi bus viena“ pristatomi šventojo atvaizdai, paplitę po 1643 m., popiežiui Urbonui VIII paskelbus Juozapatą palaimintuoju. Juose jis pavaizduotas kaip kankinys: su palmės šaka ir galvoje įsmeigtu kirviu (bardišiumi). Nuotraukoje – vienas iš parodoje esančių pal. Juozapato atvaizdų, nutapytas ant medžio lentų.

Bažnytinio paveldo muziejus kviečia pažinti šią Lietuvai svarbią istorinę asmenybę – dar vieną šventąjį mūsų šalies globėją, greta šv. Kazimiero:

aplankyti parodą „𝑇𝑒𝑔𝑢𝑙 𝑣𝑖𝑠𝑖 𝑏𝑢𝑠 𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“ (iki 2024 balandžio 27 d.);

dalyvauti renginiuose: lapkričio 22 d. – dr. S. Maslauskaitės-Mažylienės paskaitoje „Šv. Juozapato Kuncevičiaus kultas ir atvaizdai Romoje“ (transliuojama nuotoliu); gruodžio 7 d. – dr. Dariaus Barono, prof. dr. Alfredo Bumblausko, dr. Liudo Jovaišos diskusijoje „Bažnytinės Unijos iššūkis“;

klausyti pranešimų: lapkričio 13 ir 14 d. Romos Popiežiškajame Rytų institute vyks šv. Juozapatui Kuncevičiui skirta konferencija, ją galima stebėti Youtube kanale;

esančius Romoje – užsukti į Popiežiškajį Grigaliaus universitetą, į parodą „𝑇𝑒𝑔𝑢𝑙 𝑣𝑖𝑠𝑖 𝑏𝑢𝑠 𝑣𝑖𝑒𝑛𝑎. Šv. Juozapato Kuncevičiaus kankinystei – 400“. Joje eksponuojami šv. Juozapato atvaizdai, sukurti Romoje jo kanonizavimo iškilmėms (1867). Parodą surengė Lietuvos Respublikos ambasada prie Šventojo Sosto ir Maltos Ordinui.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte