Už finansinius nusikaltimus nuteistas kaunietis Antanas Kandrotas, pravarde Celofanas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) sprendimu iš kalėjimo paleidžiamas į laisvę.
„Taip, jis paleidžiamas“, – BNS sakė teismo atstovė Rimantė Kraulišė.
Išplėstinė septynių teisėjų kolegija penktadienį nusprendė grąžinti Apeliaciniam teismui dar kartą nagrinėti už finansinius nusikaltimus nuteistų kauniečių A. Kandroto ir Pauliaus Boreikos baudžiamąją bylą.
„Iš dalies tenkinus A. Kandroto ir kito nuteistojo gynėjų kasacinius skundus bei perdavus bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo A. Kandrotui skirta reali laisvės atėmimo bausmė, tačiau jos vykdymas iš dalies atidėtas, laikomas neįsiteisėjusiu“, – rašoma teismo pranešime.
Kasacinis teismas pažymėjo, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nepatikrino dalies pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo, nesiėmė priemonių, kad tinkamai patikrintų ginčijamą A. Kandroto nuteisimą dėl padėjimo kitam asmeniui pasisavinti didelės vertės svetimą turtą.
„Taip pat apeliacinės instancijos teismas nepatikrino abiejų nuteistųjų bendrininkavimą įrodančių bylos duomenų pakankamumo ir patikimumo. Dėl šių priežasčių buvo iš esmės pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl išsamaus ir nešališko aplinkybių ištyrimo, paremto visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir tinkamu savo sprendimų argumentavimu, neatsakyta į esminius A. Kandroto gynėjo apeliacinio skundo argumentus“, – rašoma teismo pranešime.
Be to, išplėstinė septynių teisėjų kolegija konstatavo, kad bylą nagrinėję žemesniųjų instancijų teismai nepagrįstai nereagavo į A. Kandroto ir kito nuteistojo šioje byloje gynėjų ankstesnio bylos proceso metu pateiktą informaciją apie bylos ikiteisminį tyrimą organizavusio ir kontroliavusio prokuroro galimai korupcinio pobūdžio veikas, dėl kurių atliekamas atskiras ikiteisminis tyrimas, šių aplinkybių nelaikė reikšmingomis ir savo priimtuose sprendimuose jų visiškai nevertino.
„Negalėdami atsakyti į klausimą, ar ikiteisminis tyrimas šioje byloje organizuotas bei atliktas objektyviai ir nešališkai, teismai kartu negali spręsti, ar dėl to nebuvo reikšmingai pakenkta baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme teisingumui“, – sako LAT.
P. Boreika, laukdamas galutinio teismo verdikto, jau atliko teismo skirtą šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, įkalinimo įstaigoje skaitė paskaitas apie verslą, kapitalo rinką, ekonomiką. Jas lankė apie 150 Pravieniškių pataisos namų nuteistųjų.
A. Kandrotas iki šio atliko bausmę viename iš Lietuvos kalėjimų.
LAT kaip bylos esmę teisėjai nurodė galimą fiktyvių duomenų įtraukimą apie neva suteiktas paslaugas. Anksčiau teismo A. Kandrotas ir P. Boreika buvo pripažinti kaltais pasisavinę daugiau nei 90 tūkst. eurų ir nuslėpę 22 tūkst. eurų mokesčių nuo valstybės.
Apeliacinis teismas paliko P. Boreiką nuteistą dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir turto pasisavinimo, jam skirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, iš kurių pusantrų metų skirta lygtinai, o pusmetį – atlikti nedelsiant.
Vis dėlto šis teismas P. Boreiką išteisino dėl neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo, o Valstybinės mokesčių inspekcijos civilinį ieškinį, kuriuo iš P. Boreikos valstybei priteista 22,3 tūkst. eurų, paliko nenagrinėtą.
Tyrimo duomenimis, P. Boreika bendrovės pinigus išgrynindavo bankomatuose ir perduodavo A. Kandrotui. Manoma, kad P. Boreika įsigijo bendrovę „Maerus“ ir buvo jos faktinis vadovas.
P. Boreika teismus tikino, kad A. Kandrotas su juo nesusijęs, jis visą laiką dirbo vienas, su A. Kandrotu apie verslo plėtrą niekada nėra kalbėjęs.
A. Kandrotas šioje byloje nuteistas už apgaulingą apskaitos tvarkymą ir turto pasisavinimą padėjėjo vaidmenyje.
Tuo metu Generalinė prokuratūra prašė atmesti abu skundus, nes įrodymai yra tinkami, prieštaravimai byloje pašalinti, nuosprendis turi būti paliktas galioti, o kasaciniai skundai atmesti.
Kokiam vis dėlto Maltos ordinui priklauso A.Kandrotas? Maltos ordinų yra keletas – kas gali tiksliai atsakyti į šį pakankamai rimtą klausimą?
patikslinkite, ką turite galvoje apie „keletą Maltos ordinų“?
Manau, kad pasiklydote tarp dviejų pušų: Maltos ordino ir Maltiečių (Maltos ordino pagalbos tarnybos) O gal aš pats esu atsilikęs? Paprotinkite tada ne tik mane, bet ir kitus. Būsiu dėkingas. Tikrai.
>> Anonimas
Negaliu patikslinti todėl, kad ir pats tiksliai nežinau. Pradėti reikėtų nuo klausimo pačiam A.Kandrotui: kokiam ordinui jis priklauso ir kokio ordino numeriais buvo pažymėtas jo ,,Jaguaras“? Galim prisiminti Delfi straipsnių seriją apie Maltos ordiną ir pakelti visus Delfi striapsnius, kurie buvo parašyti tada, kai kilo ažiotažas: kokiais iš tikrųjų numeriais pažymėtas A.Kandroto automobilis? Mat kažkas paleido gandą, kad A. Kandroto automobilis buvo pažymėtas baltarusiškais numeriais, bet greitai paaiškėjo, kad tai Maltos ordino numeriai. Ir šio ažiotažo metu metu Delfi parašė straipsnį, kuriame nurodė, jog Italijoje vyko teisinis procesas tarp dvejų Maltos ordinų dėl Maltos ordino vardo identiteto. Štai šiuos Delfio striapsnius parašiusius žurnalistus ir reikėtų pakalbinti apie jų informacijos šaltinius.
Ta proga ir torto suvalgysiu.
Dabar atėjo eilė ir Paleckiui.
N. Venskienės reabilitacijai…
„Ir švenčia pjūtį pabaigtuvių minia vergų ir paleistuvių „
Ne kokie poetai Landsbergio partijoje.
Kas jis yra, ir kodėl Laikmetis apie jį skelbia? Ir straipsnelio komentarai visiškai nesuvokiami – kokie dar Maltos ordinai, ir pan.
A.Kandrotas – Maltos ordino narys.
Gal kokį džiaugsmo mitingėlį suorganizuos- Celofanas atjos ant asilo į sostinę- Osana Celofanui
Jeigu dar ir Šeimų maršas balotiruosis kitų metų Seimo rinkimuose, tai landsbergyno dainelė sudainuota.
Išleis paskutinį kvapą iki kitų metų
>> Baubiančių Chamų Maršas
Tavo landsbergynas prarado šešis merų postus savivaldybių rinkimuose: iš 11 merų liko tik 5.
Vien jau tas faktas, kad Antanas Kandrotas buvo nuteistas tuo metu, kai jis buvo aktyviai įsitraukęs į veiklą, nukreiptą prieš valdančiųjų režimą, kelia rimtų abejonių, ar ši veikla nebuvo viena iš jo įkalinimo priežasčių. Prisiminkime, kad ir mokytojos Astros Astrauskaitės pavyzdį, ji taip pat buvo represuojama neteisėtai, ji buvo išmesta iš darbo, bandoma buvo kelti byla prieš ją, paskirta psichiatrinė ekspertizė. Arba prisiminkime visus suimtuosius provokacijos prie seimo metu ir bandymą jiems primesti kaltę už riaušes, kurios manau buvo valdančiųjų provokacija. Visi šie žmonės vėliau teismo buvo išteisinti.
Valdantieji visiškai galėjo pasinaudoti situacija ir neteisėtai įkalinti Antaną Kandrotą.
Jie tą ir padarė. Pgalvokime, kas iš tikrųjų yra valdantieji? – jeigu jiems tinka kagebisto Čmili duktė Čmil kaip NATO ir ES narės parlamento pirmininkė, tai savaime aišku, kad yra vykdoma šliaužianti rusų okupacija, O tą galutinai patvirtino Landsbergio siūlymas siųsti Lietuvos karuomenę į Ukrainą. Dabar svarbiausia – išisiaiškinti tuos asmenis Landsbergio aplinkoje, kurie aktyviausiai dirba rusų bandomam vykdyti šliaužiančios Lietuvos okupacijos planui. Galima spėti, kad tai yra tokie asmenys, kuriais Maskva pasitiki arba dėl jų pačių biografijos, kurioje yra Maskvai naudingas kompromatas, arba tie, kurių tėvai ir giminės – kaip kad Čmil – ir anksčiau, ir dabar yra aktyvūs Maskvos tarnai. Tai ir etatiniai kagėbistai, ir komunistinės nomenklatūros elementai, ir panašiai. O A.Kandrotas yra jiems pavojingas pragmatikas, tiesa, dėl jo finansinių operacijų reikia viską išiiaiškinti iki mažiausių smulkmenų. Pati A.Kandroto arešto procedūra turi būti peržiūrėta tarptautiniame teisme. Šiaipjau NATO institutams užtektų tokio fakto, kaip Čmil tėvas, Landsbergio kagbėistinis angažamentas ir klausimas, iš kru dabartinis Lietivos krašto vadovas Anušauskas, rašydamas knygutę apie Lietuvos Laisvės kovotojus, gavo tokius detalius duomenis apie sunaikintus stribus. Todėl tos visuomeninės Lietuvos organizacijos, kurios kovoja už tirką Lietuvos Laisvę, tegusl rašo viską, ką žino, NATO vadovybei ir į tai tikriazbus sureaguota. Reikia prašytio NATO jėgos struktūrų pagalbos patikrinant Lietuvos jėgos struktūrų vadovybę – kas iš jų yra įgijęs atitinkamą išsilavinimą Rusijoje arba Baltarusijoje ir taip toliau. Ir tada jau kloti faktus apie įtarimus rinkimų klasotojimu ir taip toliau ir panašiai. Ir šitas bendradarbiavimas rusiškus vamzdžius apžiojusiai ES turi būti pateikiamas tik tiek, kiek tai neišvengiama, nes NATO narės yra būtent tos valstybės, kurios akyviausiai kovoja su Rusijos agresija. Jeigu Lietuvoje atsirastų įstatymas, leižiantis eliminuoti visus buvusius ir esamus kagėbistus, į tai iškart sureaguotų rimtos NATO žinybos – būtent tokio įstatymo trūkumas ir yra pagrindinis stabid sklandesniam Lietuvos ir NATO institutų bendradarbiavimui.
Tada pasikels ištisas nenumaldomas baubimas- vieni baubs karvių, kiti jaučių, treti asilų balsais- net paukštelių čiulbesio nebesigirdės
taip ir maniau – iškart prisistatė ožio kagėbistas :)))) vadinasi, pataikyta tiksliai. ką domina, pažiūrėkite YouTube Gabrieliaus Landbsergio interviu BBC. YouTube paieškos laukelyje įrašykite: ,,Landsbergis Hard Talk“. HardTalk yra BBC politinių pokalbių laida, kurią veda itin patyrę britų politikos žurnalistai. Interviu žiūrėkite labai atidžiai: ten yra tiek daug reikšmingų mikrosmulkmenų- pradedant kameros judėjimu, rakusrais, studijos spalvomis ir garsu nuo pat primųjų sekundžių, kuomet iškart sukuriama atitinkama atmosfera ir atitinkamai suorinetuojamas žiūrovas – kad net ir dešimt kartų peržiūrėjus, vis rasite ką nors naujo. Tik britai taip moka sutekti tokį gilų turinį net ir paprasčiausiam dialogui. Laidos vedėjas S.Sackur taip žiūri į G. Landsbergį ir tokiomis intonacijomis užduoda klausimus, jog aiškiau nei aišku: tai tikras susidorojimas su kagėbisto anūku. ir šis susidorojimas parodytas visam pasauliui: BBC auditorija – šimai milijonų žiūrovų. Vienu metu laidos vedėjas S.Sackur tarsi atsitiktinai užsimena, kaip išdėstyta ekspozicija Lietuvos Genocido ir rezistencijos musiejuje – tik įsivaizduokite, kiek medžaigos apie Landsbergius surinko britai ir kiek daug dar nepasakyta grsiai! – šitaip laidos vedėjas duoda suprasti G. Ladnsbergiui, kad jiems žinoma neplyginamai daugiau. Ima juokas stebint G. Landbergio infantilų trūkčiojimą ir blaškymąsi: kai G. Landbsrgis, pasimetęs nuo tikslių, kietų laidos vedėjo klausimų, pradeda žerti nuvalkiotą ir lėkštą partinę demagogiją, laidos vedėjas su juo pradeda kalbėtis ne kaip su valstybės užsienio reikalų ministru, o kaip su patvorio neklaužada paaugliu. Aišku, senis Landsbergis tą laidą tikrai matė ir nors vargu ar senis supranta angliškai, tačiau nušlifuotas kagėbistinio skundiko pasichologinis pastabumas seniui aiškiau nei aiškiai pasakė, kad iškart po Sovietų Sąjungos griūties į Vakarus greičiausiai iškeliavo nemažai KGB dokumetnų, kuriuose gali būti ypač įdomios medžiagos ir apie Vytauto Landbergio, ir apie jo tėvo tarnavimą KGB. Nėra abejonių, kad jiegu Lietuvoje būtų kagėbistų viešinimo ir jų nubaudimo įstatymas, iškart būtų pateika daug išsamios medžiagos apie senio Ladnsbergio kagėbistinę veiklą. Todėl senis ir nesikreipia į teismą net tada, kai kas jį išvadina kagėbistu – bijo, kad paaiškės dar ne tokių dalykų.
Jei atsirastų Lietuvoje dekagėbizacijos įstatymas, tai grėsmė būti atskleistiems ir įvardintiems iškiltų visiems valdžioje esantiems kagėbistams ir jų palikuonims. Tas faktas, kad tokio įstatymo priimto nėra, rodo jog seime yra pakankamai didelis kiekis kagėbistų, nenorinčių šio įstatymo, kurie turi priklausomos žiniasklaidos palaikymą. Užtenka vien prisiminti kaip Čmilytė iki tol niekam nežinoma, niekam negirdėta moteris staiga tapo partijos vadove, bei jos veidą nuolat pabrėžtinai transliuojant priklausomoje žiniasklaidoje, turint jos dėmesio palaikymą, per keletą metų tapo visos Lietuvos seimo pirmininke.
-> Vardas
Jūs ne visai teisingai supratote. Jeigu Lietuvoje susiburtų tegul ir ne partija, bet pradžiai nors ir stabili – pabrėžiu: stabili – visuomeninė grupė, turinti perspektyvų tapti nors ir nedidele partija, kuri dirbtų būtent su dekagėbizacijos projektais ir kurioje iš karto būtų tokia griežta atranka, kad į ją nepatektų nei vienas kagėbistas ir nei vienas kagėbisto palikuonis – tokia visuomeninė grupė ar politinė partija susilauktų rimtos paramos, ir ne tik iš Lietuvos. Privalus toks projekto tęstinumas, kad ši visuomeninė grupė, nevyriausybinė įstaiga ar /ir polotinė partija dalyvaus savivaldybių ir Seimo rinkimuose. Svarbiausia sąlyga – kad į ją nepatektų anei veinas kagėbistas ir kagėbisto palikuonis. Turbūt ir pats puikiai suprantate, kad šios grupės nariams kategoriškai draudžiama kalbėtis ir apskritai bet kokia forma bendrauti (netgi nedalyvauti, sakykime, gimtadienio šventėje, į kurią gali būti pakviestas kagėbistas) su kagėbistais ir įtariamais kagėbistinių struktūrų nariais bet kokiomis sąlygomis.
Nei tai balti arkliai vaidenasi, nei tai Landsbergis naktimis po lova tūno, nei tai KGB ant šluotos lyg kometa per dangų joja- gal jau reiks eiti pasikarti, ne kitaip
Ar galima būtų išgirsti tamstos kažkokius argumentus ar kontrargumentus, jei žinoma tokių turite.
-> Vardas
Na pagalvokite, su kuo iš tikrųjų jūs kalbate? Koks tai žmogus iš tikrųjų? Kaip manote, kodėl jis negali susivaldyti nieko nesakęs skaitydamas tai, ką parašiau?