Lietuva pralaimėjo dar vieną bylą Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl to, kad Jehovos liudytojų bendrijos dvasininkui neužtikrino alternatyvios krašto apsaugos tarnybos.
Strasbūro teismas praėjusią savaitę pripažino, kad Lietuva pažeidė Eriko Rutkausko teisę laisvai reikšti mintis ir išpažinti religiją.
E. Rutkauskas į Strasbūro teismą kreipėsi dėl to, kad valstybė neatleido jo nuo karinės tarnybos ir neužtikrino tikros alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos.
EŽTT nurodė Lietuvos valstybei pareiškėjui sumokėti 1 tūkst. eurų.
Bylos duomenimis, E. Rutkauskas buvo pakviestas atlikti karinę tarnybą, jis pranešė negalįs tarnauti kariuomenėje dėl religinių įsitikinimų ir pateikė prašymą leisti atlikti alternatyvią civilinę tarnybą, bet karinė vadovybė 2015 metais šį prašymą atmetė. Vėliau tokį sprendimą patvirtino Lietuvos teismai.
Lietuvos Vyriausybė prašė išbraukti šią peticiją iš nagrinėjamų bylų sąrašo, nes E. Rutkauskas taip ir neatliko privalomosios karo tarnybos, mat 2015 metų rugsėjį šaukimas į karo tarnybą buvo sustabdytas, atsiradus pakankamam savanorių šauktinių skaičiui.
Pareiškėjas nebuvo pašauktas į privalomąją pradinę karo tarnybą ir kitais metais, nes pasiekė šaukiamųjų amžiaus ribą.
Be to, karinė vadovybė, žinodama problemą, taiko pereinamojo laikotarpio priemones ir sustabdo asmenų, pateikusių prašymus atlikti alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, nepriklausomą nuo karinės kontrolės ir priežiūros, šaukimą į privalomąją tarnybą, teigė Vyriausybė.
2022 metų birželį EŽTT jau buvo pripažinęs, kad Lietuva pažeidė karo tarnybai pašaukto Jehovos liudytojo minties, sąžinės ir religijos laisvę. Tuomet savo teises Strasbūro teisme gynė Turkijoje gyvenantis Jehovos liudytojų bendrijos dvasininkas Lietuvos pilietis Stanislavas Teliatnikovas.
Bylos duomenimis, jis taip pat 2015-ųjų birželį buvo pakviestas atlikti pradinę privalomąją karo tarnybą ir taip pat prašė atleisti jį nuo karinės tarnybos arba suteikti galimybę atlikti alternatyviąją.
Abejose bylose EŽTT konstatavo, kad privalomosios karo tarnybos sistema nesugebėjo pasiekti „teisingos pusiausvyros tarp visos visuomenės ir pareiškėjo, kuris niekada neatsisakė vykdyti savo pilietinių įsipareigojimų, interesų“.
S. Teliatnikovo byloje EŽTT nurodė, kad alternatyvioji krašto apsaugos tarnyba Lietuvoje yra iš esmės susijusi su karo tarnyba, todėl negali būti vertinama kaip atskira civilinė tarnyba.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas socialdemokratas Laurynas Šiaudvydis BNS sakė, kad Lietuva turėtų keisti alternatyvios krašto apsaugos tarnybos tvarką.
„Taip, Lietuva turėtų užtikrinti geresnes galimybes asmenims dėl savo religinių ar kitų įsitikinimų atlikti tarnybą kitais būdais. Kuo, pavyzdžiui, tarnyba dirbant sveikatos sektoriuje, nėra tokia pat verta tarnyba ir kodėl ji negalėtų pakeisti tų funkcijų, kurios Lietuvos kariuomenė turėtų vykdyti“, – svarstė parlamentaras.
Privalomoji karo tarnyba Lietuvoje grąžinta 2014 metais Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymą. Kasmet atlikti karo tarnybą pašaukiami keli tūkstančiai jaunuolių.
