Gegužė, tradiciškai skirta Švč. Mergelei Marijai, vis dažniau tampa ideologinių akcijų mėnesiu – rašo portalas La Nuova Bussola Quotidiana. LGBT aktyvistai ir jiems prijaučiančios religinės bendruomenės visoje Europoje, taip pat ir Katalikų Bažnyčios viduje, kviečia į vadinamąsias „maldas prieš homofobiją“, kurios, pasak kai kurių stebėtojų, labiau primena paraliturginį propagandos įrankį nei autentišką krikščionišką maldą.
Tinklalapis gionata.org, vienijantis LGBT+ krikščionių grupes, paskelbė šių metų maldos budėjimų (vigilijų) žemėlapį, kuriame – daugiau kaip 60 renginių Italijoje ir kitose Europos šalyse. Kaip teigiama pranešime, šios „ekumeninės maldos“ vyksta nuo gegužės 9 d. iki birželio 13 d. tokiuose miestuose kaip Milanas, Roma, Neapolis, Florencija, Barselona, Krokuva, Varšuva ir kt. Siekiama įtraukti įvairių konfesijų atstovus, tačiau vis daugiau iniciatyvų vyksta katalikiškuose kontekstuose.
Katalikų vyskupai – tarp dalyvių
Maldos budėjimams vadovaus ir keli Katalikų Bažnyčios hierarchai. Tarp jų – Fano vyskupas Andrea Andreozzi, Pezaro arkivyskupas Sandro Salvucci, Florencijos arkivyskupas Gherardo Gambelli, Kremonos vyskupas Antonio Napolioni ir Parmos ganytojas Enrico Solmi (portalas La Nuova Bussola Quotidiana yra itališkas – red. past.). Kai kuriais atvejais jie prisijungs prie renginių, kurių metu naudojami LGBT simboliai, tokie kaip vaivorykštinės stulos.
Tuo tarpu Lugane (Šveicarija), kaip skelbia žiniasklaida, vietos vyskupas, priešingai, sustabdė tokią iniciatyvą, kuri turėjo vykti protestantų bažnyčioje.
Organizuota strategija, ne spontaniškas judėjimas
Svarbu pastebėti, kad šios iniciatyvos nėra pavienės ar spontaniškos. Jas remia tokios struktūros kaip Tikėjimo, lyties ir lytiškumo komisija, priklausanti protestantiškoms bažnyčioms (baptistams, metodistams, valdiečiams), bei Global Network of Rainbow Catholics – pasaulinė LGBT katalikų organizacija, kurios tinklalapis veikia kaip šių akcijų koordinavimo centras.
Bažnyčios mokymas – ar vis dar galioja?
Šios iniciatyvos kelia klausimą: ar vyskupai, dalyvaujantys tokiose budėjimuose, prisimena oficialų Bažnyčios mokymą? Dar 1986 m. tuometinis Tikėjimo mokymo kongregacijos prefektas kardinolas Josephas Ratzingeris (vėliau – popiežius Benediktas XVI) paskelbė dokumentą „Laiškas apie homoseksualių asmenų pastoraciją“, kuriame perspėta dėl grupių, darančių spaudimą Bažnyčiai keisti jos mokymą apie žmogų ir kūriniją.
Dokumente nurodoma, kad kai kurios grupės, save vadinančios katalikiškomis, realiai nepalaiko Bažnyčios Magisteriumo, o kartais jam net atvirai prieštarauja. Vyskupai raginami būti ypač budrūs tokių programų atžvilgiu.
Kardinolas Mülleris: homofobija – išgalvotas terminas
Vokietijos kardinolas Gerhardas Ludwigas Mülleris, buvęs Tikėjimo mokymo dikasterijos prefektas, neseniai interviu pareiškė, kad „homofobija paprasčiausiai neegzistuoja“ ir yra „ideologinis įrankis, kuriuo siekiama valdyti žmonių sąmonę“. Jo nuomone, LGBT judėjimas stokoja mokslinių argumentų, todėl kuria ideologiją, kuri primena marksistinę pasaulėžiūrą – ne tikrovė formuoja mąstymą, o mąstymas kuria savo „tikrovę“.
Pasak Müllerio, kai kurie vyskupai šiandien tiesiog bijo pasakyti tiesą ir leidžiasi bauginami. „Pirmųjų amžių krikščionys buvo metami žvėrims – šiandien tikintieji draskomi psichologiniu teroru, pasinaudojant žmonių nežinojimu“, – sakė jis.
Meilė visiems – bet ne ideologijai
Bažnyčia turi pašaukimą mylėti kiekvieną žmogų, taip pat ir tuos, kurie jaučia trauką tos pačios lyties asmenims. Tačiau, kaip pabrėžia kardinolas Mülleris, meilė nereiškia paklusimo genderizmo propagandai. Krikščioniškas gailestingumas neturėtų virsti ideologiniu nuolaidžiavimu.
Ar šis balsas bus išgirstas? Ar vyskupai, kuriems patikėta ginti Bažnyčios tikėjimą, ištars aiškų žodį? Gegužė – metas Marijos garbei ar gender ideologijai?
