Ar Europos jaunimas tampa autoritarizmo link krypstančia karta? Ar užauginome kartą, besiilginčią stiprių lyderių ir diktatūrų laikų? Ar stovime ant perversmo prieš liberaliąją demokratinę santvarką slenksčio?
Toks įspūdis galėtų susidaryti perskaičius naujo tyrimo apie jaunimo požiūrį į demokratiją suvestinę. „YouGov“ apklausa, atlikta Tui instituto užsakymu ir paskelbta prieš kelias savaites, apima 16–26 metų europiečių nuomones ir rodo, kad Z karta (gimę apie 1997–2010 m.) vis skeptiškiau vertina esamą padėtį.
Kaip tai suformulavo „The Guardian“, „Europos jaunimas praranda tikėjimą demokratija“, o vis daugiau jų netgi „palaiko autoritarinę valdžią“. Švedijos nacionalinis transliuotojas „Sveriges Radio“ taip pat pasirinko panašiai grėsmingą toną savo „Ekot“ laidoje. Joje filosofijos profesorė Åsa Wikforss šį tyrimą pavadino „ypatingai neraminančiu“. „Kai žmonės praranda tikėjimą demokratija kaip sistema, tai gali būti jos žlugimo ženklas. Tai labai pavojinga“, – sakė ji. Tuo tarpu Ispanijos radijo stotis „Cadena SER“ paskelbė straipsnį, smerkiantį esą vis labiau mizoginistinį, ksenofobišką ir fašistėjantį Europos jaunimą.
Tačiau tai – tik dalis paveikslo. Tyrimas taip pat parodė, kad beveik 60 proc. Europos jaunimo vis dar pirmenybę teikia demokratijai, palyginti su bet kuria kita valdymo forma. Visgi kai kuriose šalyse – Lenkijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje – palaikymas demokratinei sistemai buvo itin žemas – nuo 48 iki 52 proc. Tuo tarpu Vokietijoje jaunimas išlieka ištikimas demokratijai – net 71 proc. ją palaiko.
Daugiausia aistrų sukėlė statistika, rodanti jaunimo atvirumą nedemokratinėms valdymo formoms. Apie penktadalis (21 proc.) respondentų sakė, kad tam tikromis aplinkybėmis sutiktų su autoritarine valdžia. Kokios tos aplinkybės ar kaip tiksliai buvo suformuluotas klausimas – neaišku. Tačiau daugelis šį skaičių interpretuoja kaip ženklą, kad jaunimas tuojau ims ginklus ir nuvers esamas vyriausybes.
Žinoma, tai netiesa. Šis 21 proc. skaičius turėtų būti vertinamas labai atsargiai. Kiti tyrimo rezultatai rodo, kad tai veikiau liudija apie gilų nepasitenkinimą esama padėtimi, o ne polinkį į autokratiją.
Dauguma jaunų žmonių nori esminių pokyčių savo šalių politikoje. Tik 6 proc. visų apklaustųjų mano, kad jų politinė sistema veikia gerai. Ir tai nestebina, turint omenyje, kaip smarkiai ši karta jaučiasi nuvilta savo vyriausybių. Tai atsispindi ir jų požiūryje į imigraciją – 2021 m. griežtesnę pasienio kontrolę palaikė 26 proc. jaunimo, šiemet – jau 38 proc. Tą patį galima pasakyti ir apie požiūrį į klimato kaitą – dabar tik trečdalis jaunimo mano, kad aplinkosauga turėtų būti prioritetas ekonomikos augimo atžvilgiu (2021 m. tokių buvo 44 proc.).
Kalbant apie Europos Sąjungą, beveik 40 proc. mano, kad ji neveikia demokratiškai. Daugiau nei pusė kritikuoja ES dėl to, kad ši pernelyg daug dėmesio skiria „nereikšmingoms temoms“, o ne esminiams klausimams, tokiems kaip gynyba ar ekonomika.
Dauguma jaunų žmonių nori esminių pokyčių savo šalių politikoje.
Visa tai rodo, kad ši karta jaučiasi nesaugi dėl savo ateities – tiek ekonomine, tiek politine, tiek kultūrine prasme. Tyrime dalyvavęs Berlyno Laisvojo universiteto politologas Thorstenas Faasas „The Guardian“ sakė: „Tarp tų, kurie save laiko dešiniųjų pažiūrų ir jaučiasi ekonomiškai nuskriausti, tik trečdalis palaiko demokratiją.“ Tačiau tai labiau atrodo kaip nusivylimo, o ne priešiškumo demokratijai išraiška. Jauni žmonės, nusivylę savo gyvenimo kokybe, visoje Europoje ėmė atviriau reikšti pyktį prieš partijas, kurias laiko atsakingomis už susidariusią padėtį.
Per 2024 m. Europos Parlamento rinkimus dešiniosios populistinės ir euroskeptiškos partijos sustiprino pozicijas daugelyje šalių, ypač tarp Z kartos. Vokietijoje 16 proc. rinkėjų iki 24 m. pasirinko „Alternatyvą Vokietijai“, padarydami ją antra po krikščionių demokratų. Prancūzijoje maždaug trečdalis jaunimo balsavo už Marine Le Pen Nacionalinį sambūrį. Belgijoje dešiniųjų nacionalistų partija „Vlaams Belang“ buvo populiariausia tarp jaunų vyrų, nors tarp jaunų moterų pirmavo Žaliųjų partija.
Jaunimas pasidalinęs ideologiškai – vyrai dažniau remia dešinę, moterys – radikalią kairę. Pavyzdžiui, Vokietijoje vasarį vykusiuose federaliniuose rinkimuose partija „Die Linke“ (buvusios Rytų Vokietijos komunistų partijos įpėdinė) surinko 27 proc. jaunimo balsų, ypač tarp moterų. Šios partijos nariai – 60 proc. jaunesni nei 30 metų, o moterų gretose – 44,5 proc. Panašios tendencijos fiksuotos ir Jungtinėje Karalystėje, kur 2024 m. rinkimuose beveik ketvirtadalis 18–24 m. moterų balsavo už Žaliųjų partiją. Ispanijoje 2023 m. rinkimuose daugiau nei pusė jaunų moterų balsavo už radikalias kairiąsias partijas.
Šis populistinis, ypač dešinysis, posūkis neturėtų stebinti. Ši karta užaugo nuolatiniame politinio korektiškumo fone. Daugelis jų nuo mažumės susidūrė su identiteto politika, lyties ideologija ir klimato aktyvizmu, dažnai be galimybės kritiškai diskutuoti. Jie matė, kaip visuomenė, kuria džiaugėsi jų tėvai ar vyresni broliai ir seserys, biro jiems prieš akis. Nenuostabu, kad jie jaučiasi įsiutę.
Tačiau tai nereiškia, kad Z karta kelia grėsmę demokratijai. Priešingai – daugelis jų nerimauja dėl to, kad jaučiasi nepakankamai atstovaujami esamoje politinėje sistemoje. Jie nori, kad demokratija veiktų geriau – jų labui, o ne tam, kad jos atsisakytų. Tui instituto tyrimo rezultatai nėra priežastis panikai. Tačiau jie yra aiškus ženklas, kad jaunoji karta nusivylusi dabartine politika ir nebijo reikalauti pokyčių. Dabartinė politinė sistema turėtų tai išgirsti.
