Organizacija, kuri dažnai kaltinama atsilikimu nuo šiuolaikinių tendencijų, Katalikų Bažnyčia šiandien demonstruoja išskirtinį aktualumą. Popiežius Leonas XIV – pirmasis amerikietis, užėmęs Šv. Petro Sostą – aiškiai parodė, kad dirbtinis intelektas (DI) bus vienas iš pagrindinių jo pontifikato klausimų. Jis žvelgia į DI ne vien kaip į technologinį perversmą, bet ir kaip į moralinį iššūkį. Kitaip nei technologijų magnatai, entuziastingai sveikinantys naująjį skaitmeninį „šeimininką“, Leonas drąsiai priešinasi algoritmų diktatui.
Pirmuosiuose viešuose pasisakymuose kaip popiežius jis pabrėžė Bažnyčios vaidmenį sprendžiant su DI susijusius etinius iššūkius. Pirmojoje oficialioje kalboje Kardinolų kolegijai praėjusį mėnesį jis perspėjo apie pavojus, kuriuos ši technologija kelia „žmogaus orumui, teisingumui ir darbui“. Leonas – turintis matematikos išsilavinimą – pagrįstai pagyrė šios technologijos potencialą gerinti mūsų gyvenimus, tačiau aiškiai įspėjo: jei nebus tinkamai reguliuojama, ji gali pridaryti kur kas daugiau žalos nei naudos.
Popiežiaus vardą pasirinkęs Leonas XIV tęsia Leono XIII – garsiai gynusio darbininkų teises per pramonės revoliuciją – palikimą. Pastarasis priešinosi požiūriui, kad žmogus tėra pelno siekiančios mašinos krumpliaratis. Dabar Leonas XIV laikosi panašios pozicijos, atsisakydamas pripažinti, kad DI gali tapti priimtinu žmogaus pakaitalu. Jis mano, kad Katalikų Bažnyčia yra itin tinkama institucija šiam klausimui spręsti, galinti pasiūlyti „savo socialinio mokymo lobyną“ kaip atsaką į „naująją pramonės revoliuciją“.
Ir tam jis turi pagrindo. Daugybėje sektorių DI jau dabar keičia žmogaus darbą. Žiniasklaidos pasaulyje didelė technologijų naujienų svetainė CNET dar 2023 m. pradėjo naudoti DI finansinių straipsnių rašymui, tyliai paskelbusi apie 75 automatizuotus tekstus. Galiausiai redakcija buvo priversta išplatinti pataisymą po to, kai skaitytojai pastebėjo rimtų klaidų. CNET šį eksperimentą teisino teigdama, kad taip žurnalistai galės koncentruotis į sudėtingesnes temas, o ne švaistyti laiką santraukoms ir apžvalgoms. Vis dėlto sunku ignoruoti faktą, kad darbo perėmimas robotams kelia nesaugumo jausmą.
Kitaip nei technologijų magnatai, entuziastingai sveikinantys naująjį skaitmeninį „šeimininką“, Leonas drąsiai priešinasi algoritmų diktatui.
Panašiai Švedijos finansinių technologijų įmonė Klarna pernai paskelbė, kad jos DI asistentas jau atlieka 700 pilno etato klientų aptarnavimo darbuotojų funkcijas. Bendrovė nurodė, kad du trečdaliai užklausų išsprendžiami be žmogaus įsikišimo. Nors Klarna tvirtino, kad tai leidžia likusiems darbuotojams dirbti efektyviau, visai neseniai paaiškėjo, kad dėl DI sumažėjo paslaugų kokybė, ir įmonė nusprendė vėl priimti daugiau žmonių.
Tuo metu Didžiosios Britanijos telekomunikacijų bendrovė BT Group savo ketinimų neslėpė – 2023 m. paskelbė, kad iki 2030 m. planuoja atsisakyti iki 10 tūkstančių darbo vietų, daugiausia klientų aptarnavimo srityje, ir šias pareigas perduoti DI. Dar niūresnį vaizdą piešia Artisans reklamos Londono metro stotyse, raginančios įmones „nebesamdyti žmonių“ ir skelbiančios, kad „atėjo DI darbuotojų era“. Nors pati įmonė pripažino, kad tai tyčinė „piktinanti“ kampanija, ji vis tiek liudija apie nerimą keliančias tendencijas.
Kai kurie Silicio slėnio veikėjai užsimena, kad DI gali pakeisti žmones ir asmeniniame gyvenime. Markas Zuckerbergas neseniai pareiškė nesistebėsiantis, jei pokalbių robotai ims kompensuoti gyvų draugų ar net romantiškų partnerių trūkumą – esą tai atsakas į vienišumo epidemiją. Statistika rodo, kad daugelis žmonių tokiam išbandymui yra atviri, o kai kurie jau dabar palaiko virtualius santykius. Didžiulis populiarumas, kurį yra pasiekusi tokia paslauga kaip Replika – itin pritaikomas DI pokalbių robotas, veikiantis kaip skaitmeninis draugas – rodo, kaip greitai tokie santykiai gali tapti norma.
Leonas ir Bažnyčia gina žmogų nuo DI – tai natūralus pasirinkimas. Katalikai tiki – kaip ir visi krikščionys – kad žmogus sukurtas pagal Dievo paveikslą. Mintis, kad technologija gali pakeisti šį paveikslą arba būti už jį pranašesnė, yra giliai trikdanti. Sausį, dar iki popiežiaus Pranciškaus mirties, Vatikanas paskelbė dokumentą Antiqua et nova („Senovė ir naujovė“), kuriame išdėstė šias rizikas: „Kai žmonija kreipiasi į DI kaip į tariamai didesnį ‘Kitą’, su kuriuo galėtų dalytis egzistavimu ir atsakomybėmis, kyla pavojus sukurti Dievo pakaitalą. Vis dėlto galiausiai ne DI yra sudievinta ir garbinama, o pati žmonija – kuri tokiu būdu tampa savo kūrinio vergė.“
Tai turėtų rūpėti ir tiems, kurie nepriklauso Bažnyčiai. Net jei netikite, kad žmogus yra Dievo kūrinys, turintis sielą, pavojinga manyti, kad mumyse nėra nieko išskirtinio. Žmoguje slypi kažkas daugiau nei vien įvesties ir išvesties duomenys – kažkas, ko joks kodas negali atkartoti.
Visa tai, žinoma, nereiškia, kad DI negali būti naudingas. Jis jau padėjo paspartinti vaistų atradimą, gilinti žinias apie ligas ir pandemijas, pagerinti orų prognozes ir palengvinti gyvenimą žmonėms su negalia. Pats Leonas pripažįsta, kad DI turi „milžinišką potencialą būti naudojamas visų labui“ – jei tik bus atsakingai valdomas.
Šiame laikotarpyje, kai vis daugiau žmonių tampa ciniški žmogaus vertės atžvilgiu, džiugu girdėti, kaip popiežius Leonas drąsiai gina sielą. Jo dėmesys žmogaus orumui primena, kad joks algoritmas, pokalbių robotas ar kalbos modelis niekada nepakeis to, kas daro mus žmonėmis.
