Laisvės partijos pirmininke perrinkta A. Armonaitė, suvažiavimo metu vyko diskusijos aktualiomis temomis

„Laisvės partijos pirmininke antrai kadencijai išrinkta Aušrinė Armonaitė! Džiaugiamės ir sveikiname! Linkime nesibaigiančios energijos ir stiprybės siekiant tikrų pokyčių!“, – kaip paskelbta ir Laisvės partijos feisbuko paskyroje, valdančiajai koalicijai priklausančios Laisvės partijos pirmininke šeštadienį perrinkta ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Laisvės partijos suvažiavimas Rotušės aikštėje buvo transliuojamas tiesiogiai. Vyko diskusija Laisvės partijai ir visuomenei aktualiomis temomis.

Už A. Armonaitės kandidatūrą balsavo 256 suvažiavimo dalyviai, prieš buvo septyni, susilaikė šeši. Ji buvo vienintelė kandidatė į partijos pirmininko pareigas. Politikė Laisvės partijai vadovauja nuo jos įkūrimo 2019 metais. Pareigas ji eis dar dvejus metus. 

A. Armonaitės teigimu, gana natūralu, kad niekas nenorėjo su ja konkuruoti, nes praėjo dar nedaug laiko nuo partijos įsteigimo ir visiems tinka pasirinkta kryptis.

2021-06-05, 2021 m. Birželio 05 d.

„Galbūt po dvejų metų dar nėra tų, kas nori pasiūlyti alternatyvą. Gal visai natūralu, nes kryptis pasirinkta tinka. Žinoma, tikimės, kad bus daugiau lyderių, nors, atrodo, gana nemažai turime jų Seime ir Vyriausybėje“, – šeštadienį žurnalistams sakė Laisvės partijos pirmininkė.

Pasak A. Armonaitės, per pastaruosius dvejus metus Laisvės partija iš liberaliai mąstančių entuziastų būrio tapo politine organizacija, turinčia realius įrankius įgyvendinti savo programą.

Per šį laikotarpį Laisvės partijos narių skaičius išaugo iki pusketvirto tūkstančio, Seimo rinkimuose partijai atiteko vienuolika mandatų, vieta valdančiojoje koalicijoje bei trys ministrų portfeliai.

Pirmuoju pavaduotoju tapo Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius, pavaduotojais taip pat paskirti parlamentarė, Neįgaliųjų reikalų komisijos pirmininkė Monika Ošmianskienė, susisiekimo ministro politinis patarėjas Mindaugas Tarnauskas, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas ir parlamentaras, Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Taip pat suvažiavime patvirtinti nauji Valdybos, Etikos ir skaidrumo komisijos bei Kontrolės komisijos nariai. 

Laisvės partijos valdyboje dirbs R. Šimašius, Morgana Danielė, V. Mitalas, Evelina Dobrovolska, Ieva Pakarklytė, T. V. Raskevičius, M. Ošmianskienė, Marius Matijošaitis, Deimantė Rimkutė, Umberto Masi, Karolis Žemaitis, M. Tarnauskas, Donalda Meiželytė, Vytautas Kukarskas, Daniel Ilkevič, Agnė Vaiciukevičiūtė, Vincas Jurgutis, Nerijus Vitkauskas, Skirmantas Tumelis ir Liucija Daraškaitė

Etikos ir Skaidrumo komisijos nariais tapo Laura Bliujienė, S. Tumelis, Daiva Jankauskaitė, Tadas Kriščiūnas, Andrius Dobrovolskis, Renaldas Vaisbrodas, Agata Aganauskienė, Ligita Šapranavičiūtė, Lina Bagdonaitė.

Kontrolės komisijoje dirbs Marija Balčiūnaitė, Vaidotas Statulevičius, Kasparas Subačius, Renata Jančiauskaitė, Laurynas Kryžauskas, Modestas Skersys, Rokas Budrauskas, Karolis Trečiokas ir Vladislav Ošmianskij.

Partija turi 11 Seimo narių frakciją, dalyvauja koalicinėje Vyriausybėje bei vadovauja Ekonomikos ir inovacijų, Teisingumo bei Susisiekimo ministerijoms.

Pasak A. Armonaitės Laisvės partijos programoje numatyta darbų dešimčiai darbų į priekį. 

Tomas Vytautas Raskevičius / „Facebook“ nuotr.

A. Armonaitė nesutiko, kad kol kas partijai nesiseka vykdyti duotų pažadų per rinkimus. Anot Laisvės partijos vadovės, ministerijose, kurioms vadovauja partijos deleguoti atstovai, darbų atlikta nemažai.

„Pagaliau visai kitokios investicijos pradeda rinktis Lietuvą. Iš Baltarusijos turime ne tik politinių kalinių, namus Lietuvoje randa ne tik jie, bet ir verslai randa Lietuvoje vietą. Susisiekimo srityje dar niekas nekalbėjo apie susisiekimą kaip aplinkos dalyką“, – vardijo A. Armonaitė.

Kalbėdama apie darbus žmogaus teisių srityje politikė tvirtino, kad laukia sunkus ir ilgas darbas.

„Tikiuosi, įtikinsime kolegas savo argumentais, savo nuoširdžiu darbu, kad tie pokyčiai reikalingi Lietuvai, kad jie reikalingi ne Laisvės partijos politikams, o šimtams ir tūkstančių žmonių“, – tvirtino ji.

Laisvės partija per Seimo rinkimus akcentavo partnerystės įteisinimą, mažo kiekio narkotikų turėjimo dekriminalizavimą, asmenvardžių rašymo lotyniško pagrindo rašmenimis įteisinimą ir pan.

A. Armonaitė sakė, kad partija jau ieško, kas po dvejų metų galėtų kandidatuoti į Vilniaus miesto mero postą, nes dabartinis meras Remigijus Šimašius pranešė pasitrauksiantis iš aktyvios politikos.

„Ieškome jau dabar, turime kandidatų, apie kuriuos netrukus duosime žinoti“, – žurnalistams sakė Laisvės partijos lyderė.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė / „Facebook“ nuotr.

Tiesioginės transliacijos metu – diskusija apie Partnerystės įstatymą, narkotikų dekriminalizavimą ir LGBT bendruomenės aktyvumą Lietuvoje

Tiesioginės transliacijos metu vyko diskusijos su partijos nariais. Jos metu buvo paliesti Partnerystės įstatymo ir narkotikų dekriminalizavimo klausimai.

Kam yra naudinga, kad Partnerystės įstatymas nebūtų įteisintas, buvo klausiama frakcijos nario Tomo Vytauto Raskevičiaus. „Žmonės bijo, kad įvyks kažkokie pokyčiai, kuriems jie nepritaria. Vienai visuomenės grupei pokyčiai aktualūs, kitai ne. Vertybiškai jautrūs klausimai yra būdingi visoms Vakarų valstybėms, mes nesame išskirtiniai. Sudėtinga paaiškinti, kad nenaudingas Partnerystės įstatymas. Lietuvoje jau yra įvykusi seksualinė revoliucija. Būtina diskutuoti šiais klausimai.

Laisvės frakcijos narė Morgana Danielė diskutavo apie kanapių ir kitų narkotinių medžiagų legalizavimą šalyje. „Farmacijos susidomėjimas pačia kanape ir jos galimybės yra tikrai didelis. Norisi tikėti, kad Lietuva nebus „paskutiniais pagonys“ šioje srityje. Niša atvira ir yra ką nuveikti. Kodėl žmonės ignoruoja mokslą, nežinau. Dar kanapės pritaikymo medicinoje projektas yra neįregistruotas, tačiau Lietuvoje žmonės nepaprastai daug žino apie kanapės atveriamas galimybes. Visuomeninei netrūksta informacijos, trūksta Seimui“, – sakė M. Danielė.

„Iš pagrindų reikia keisti visą švietimo sistemą. Yra agresyvumo mitas. Nematom žmonių, nematom poreikio padėti, yra noras bausti, stumti. Narkotikus vartojantis žmogus yra visoks: bet kokiais rūbais apsirengęs, bet kokio išsilavinimo. Yra visokių niuansų. Tačiau tai nėra kažkoks tolimas pasaulis nuo mūsų“, – savo mintimis dalinosi M. Danielė.

Kaip LGBT bendruomenė pati gali prisidėti prie partijos veiklos? „Bendruomenė jaučiasi nesaugiai, aš jų atsiprašau, tačiau tai yra kaina, kurią turime sumokėti. Seimo narių dėžutės tiesiog lūžo nuo palaikymo laiškų dėl Partnerystės įstatymo. Geriausia prisidėti savo gyvenimai“, – apgailestavo T. V. Raskevičius.

Kokią Lietuvą mato po dešimties metų? M. Danielė teigė, kad sunku kalbėti šia tema, nes visuomeniniai procesai yra lėti. „Šiuo metu kalbame tik apie narkotikų dekriminalizavimą. Kanadietiškas modelis man atrodo labiausiai subalansuotas: ten yra specialios parduotuvės kanapėms, kaip alkoholiui ir tabakui. Labai svarbu kalbėti šiomis temomis savo aplinkoje“.

„Tiek jauni LGBT žmonės, tiek kiti žmonės klausia, kaip kalbėti šiomis temomis su vyresniais žmonėmis? Reikia nebijoti išsakyti nuomonės ir diskusijos. Pokalbiai tapo „virtuvės pokalbiai“, teisingą kelią pasirinkti pavyks tikrai per šiuos pokalbius“, – apie tai, kaip vyksta pokyčiai visuomenei kalbėjo T. V. Raskevičius.

Jis diskusijos metu apgailestavo, kad dabar esame atsidūrę kompromisų kryžkelėje dėl Partnerystės įstatymo. „Civilinis artimo žmogaus statusas turi būti suteiktas partneriams“, – pabrėžė T. V. Raskevičius.

Ar kviestumėte Šiemų maršo organizatorius diskusijai, klausė vedėjas. „Ar verta turėti diskusiją su maršo organizatoriais? Pavadinčiau juos oportunistais, kurie ieško politinės galimybės. Norėčiau labiau kalbėti su žmonėmis, kuriuos gąsdina pokyčiai“, – teigė T. V. Raskevičius.

M. Danielė sakė, kad kai kurie jos pažįstami žmonės buvo šeimos gynimo marše. „Aš kalbu su jais, jaučiu tuos žmones, kurie yra už mano burbulo ribų. Jie turi daug baimių. Lėtas procesas nuraminti šiuos žmones“.

„Žmonės jaučiasi nesaugūs, bet ir mūsų bendruomenės jaučiasi nesaugūs. Stengiamės priimti sprendimus, kurie visiems žmonėms leistų jaustis saugesniems“ – pridūrė T. V. Raskevičius.

Klausiama buvo ir apie pokyčius visuomenėje per dešimtmetį, palietusius LGBT bendruomenę. „LGBT pokyčiai Lietuvoje yra akivaizdūs. Dešimt metų valstybės prasme yra mažai, tačiau žmogaus prasme – daug. Pokyčiai vyksta. Po dešimt metų eisime jau į kitas sritis. Matome visuomenės augimą. Po dešimt metų mes būsime daug šviesesni. Mes kaip žmonės ir kaip valstybė išsilaisviname iš sovietizmo, baudžiavos laikų“, – kalbėjo M. Danielė.

„Mes turime per mažai moterų Seime, per mažai mažumų, LGBT žmonių jame. Tomai, tu gali, eik ir pabandyk, man buvo sakoma. Pažadu, kad aš pats paimsiu bent penkis žmones už rankos ir pasakysiu: tu gali“, – žadėjo T. V. Raskevičius.

Žmogaus teises reikia ginti ne tik kaimynystėje, bet ir Lietuvoje – A. Armonaitė

Laisvės partijos suvažiavimas / BNS nuotr.

Žmogaus teises reikia ginti ne tik kaimynystėje, pasaulyje, bet ir Lietuvoje, sako Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.

Pasak jos, tai ir toliau bus partijos užduotis. 

„Lietuva ekonomikoje, moksle, švietime, tarptautinėse partnerystėse siekia ir tikrai pasieks labai daug. Mes džiaugiamės, kad prisidedame ir kuriame šiuos reikšmingus pokyčius, tačiau yra dalykas, kuris nekainuoja biudžeto lėšų ir, net tiesą sakant, daugeliui Seimo narių nereikia įdėti labai daug darbo, bet, deja, tai sunkiai skinasi kelią. Kalbu apie mūsų vidaus politikos žmogaus teisių darbotvarkę“, – šeštadienį Rotušės aikštėje Vilniuje per Laisvės partijos suvažiavimą teigė A. Armonaitė.

Pasak jos, dažnas dar mano, kad baudžiamieji įstatymai yra vienintelė išeitis ir vienintelis prevencijos kelias.

„Nenorime ir nerandame savyje jėgų priimti kitą, net priešingai, kuriasi organizacijos ir judėjimai, kurie neigia kitą ir kitokį. Ir labai gaila, kad pritrūksta politinės valios ir drąsos net duoti startą parlamentinei diskusijai apie šiuos istorinius žmogaus teisėms sprendimus, kurie padėtų šimtams tūkstančių žmonių“, – teigė A. Armonaitė.

Ji turėjo galvoje gegužę Seimo per pateikimo procedūrą grąžintą tobulinti Partnerystės įstatymo projektą. Juo siūlyta įteisinti ir skirtingų, ir tos paties lyties asmenų partnerystę.

„Aš asmeniškai tai priimu kaip užduotį telkti, argumentuoti, įtikinti, kad šie pokyčiai yra reikalingi ir būtini, kad žmogaus teises gintume ne tik kaimynystėje, ne tik pasaulyje, bet ir tvirtai tą laisvės idėjų vėliavą čia, Lietuvoje, būtume iškėlę“, – sakė Laisvės partijos vadovė.

Anot jos, pirmi dveji Laisvės partijos metai yra tik pradžia, laukia ilgas, įdomus, prasmingas kelias.

Vardydama nuveiktus darbus A. Armonaitė minėjo sudarytas galimybes lietuviams dalyvauti kosmoso programose, pagalbą verslui, inovacijų skatinimą.

„Darome viską, kad Lietuva taptų namais progresyviems verslams iš Baltarusijos. 80 įmonių jau persikėlė ar svarsto galimybę vystyti savo veiklą Lietuvoje, dar šimtus galime pritraukti“, – tvirtino ekonomikos ir inovacijų ministrė.

„Būtent mūsų pastangomis jiems darbuotojų ir investicijų perkėlimas jau kitą savaitę taps ypač paprastas ir automatinis“, – teigė ji.

Diskusijose dalyvavę Laisvės partijos nariai taip pat akcentavo žmogaus teises ir laisvą žmonių pasirinkimą.

Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius pabrėžė, kad kiekvieno žmogaus prigimtinė teisė – siekti asmeninės laimės nevaržomai.

Laisvės partija įkurta 2019 metų birželio 1 dieną. Dalis jos narių ir lyderiai, tarp jų A. Armonaitė, sostinės meras Remigijus Šimašius, prieš tai paliko Liberalų sąjūdį.

Pernai per Seimo rinkimus Laisvės partija iškovojo 11 mandatų, turi tris ministrų portfelius Vyriausybėje.

Laisvės partija įkurta 2019 metų birželio 1 dieną. Dalis jos narių ir lyderiai, tarp jų A. Armonaitė, sostinės meras Remigijus Šimašius, prieš tai paliko Liberalų sąjūdį.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

3 KOMENTARAI

  1. Bukapročiai klounai, patys save renka, ir patys sau ploja, nesiseka įlisti, tai afišuojasi kiekviename skersgatvyje, kuo toliau, tuo labiau vemt verčia nuo jų.

  2. Tai pirma padaryk,kaip Kanadoje,alkoholio ir tabako specializuotas parduotuves. Pažiūrėk kas gausis,tada galėsi kažką minimaliai svaigti apie dar daugiau kvaišalų. Dabar galvoji,kad pasakyt,jog vakaruose rojus ,užtenka.
    Londone ,prekybos centro tarpdury,paauglys perdozavęs vęs susmuko. Medikas,sėdėdamas ant savo krepšio laiko lašalinę,gaivint bando. Frankfurte,centre,gatvėse voliojasi narkomanai. Apeldorne,per nacionalinę Olandijos šventę,visas miestas gatvėse per naktį alutį gurkšnoja- žolės net kvapo nesijaučia.
    Toks vaizdas,kad tuose vakaruose patys nebuvę. Bjaurybės!!!

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis