KT atmetė opozicijos skundą dėl Kinijos įtraukimo į nepatikimų tiekėjų sąrašą

ŠaltinisBNS

Seimo opozicija nesėkmingai skundė Konstituciniam Teismui (KT) Vyriausybės sprendimą įtraukti Kiniją į nepatikimų programinės įrangos ir kompiuterinių sistemų tiekėjų sąrašą.

35 Seimo nariai kreipimąsi į Konstitucinį Teismą dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir Vyriausybės nutarimo nuostatų pateikė liepą, o rugsėjį teismas grąžino kreipimąsi iniciatoriams, nurodęs, kad jie nepateikė teisinių argumentų savo pozicijai pagrįsti.

Apie tai žiniasklaida tuomet nepranešė, o KT sprendimą trečiadienį paviešino Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mindaugas Lingė.

Kreipimąsi į KT pasirašė parlamentarai iš „valstiečių“, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“, Darbo partijos frakcijų, Seimo narių Mišrios grupės, tarp jų – „valstiečių“ atstovai Juozas Varžgalys, Valius Ąžuolas, Algimantas Dumbrava, Vigilijus Jukna, Asta Kubilienė, Mišrios grupės atstovai Jonas Pinskus, Petras Gražulis, Rita Tamašunienė, Artūras Skardžius, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovai Algirdas Butkevičius, Linas Kukuraitis, Vilija Targamadzė, „darbietė“ Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.

Savo kreipimesi jie nurodo, kad skundžiami teisės aktai yra ydingi, nes Vyriausybei suteikiama teisė „pačiai, nenagrinėjant konkretaus rinkos subjekto teisinės situacijos, pašalinti jį iš rinkos“, ir taip pat nesuderinus su prezidentu ir Seimu „priimti sprendimą dėl užsienio politikos esminių klausimų, pačiai nustatyti, kokios valstybės kelia grėsmę nacionaliniam saugumui“.

skundžiami teisės aktai yra ydingi, nes Vyriausybei suteikiama teisė „pačiai, nenagrinėjant konkretaus rinkos subjekto teisinės situacijos, pašalinti jį iš rinkos“

Vyriausybė 2022 metų kovo 30 dieną priėmė nutarimą, kuriuo Kiniją įtraukė į nepatikimų programinę įrangą ir kompiuterines sistemas gaminančių, tiekiančių, prižiūrinčių šalių sąrašą, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymu bei Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija.

„Tai nepatiko daliai Seimo narių, kurie dėl to kreipėsi į Konstitucinį Teismą. Tyliai, be jokių viešų pranešimų. Tai nėra būdinga – paprastai besikreipiantys plačiai iškomunikuoja kreipimosi faktą. Tik ne šiuo atveju, kai norėta apginti Kinijos interesus, bet tuo pačiu ir likti nepastebėtiems“, – feisbuke rašė M. Lingė.

KT grąžino kreipimąsi pareiškėjams nurodęs, kad, nors parlamentarai ginčija tiek Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, tiek Vyriausybės nutarimą, skundą grindžia tik Vyriausybės nutarimu.

Konstitucinis Teismas taip pat pastebėjo kad, nors parlamentarai sako Vyriausybę priėmus sprendimą dėl užsienio politikos to nesuderinus su prezidentu ir Seimu, tačiau būtent Seimo patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje suformuluota, kad Kinija remia privataus kiniško verslo plėtrą Vakaruose, kartu įpareigodama jį veikti jos naudai, įskaitant neteisėtą duomenų rinkimą ir perdavimą jos vyriausybei, ir tai kelia grėsmę viso demokratinio pasaulio saugumui.

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version