Gegužės 1-ąją, Bažnyčiai minint šv. Juozapo Darbininko šventę, Lietuvos krikščionių darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Krikščionių profsąjunga) nariai dalyvavo ketverių metų ataskaitiniame suvažiavime. Renginyje buvo išrinkta nauja taryba ir kontrolės komisija, patvirtintos veiklos ir finansinės ataskaitos, pasidžiaugta pasiekimais bei aptarti kilę iššūkiai.
Suvažiavimas pradėtas šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Ramintojos bažnyčioje – dėkota Dievui už pirmuosius ketverius Krikščionių profsąjungos veiklos metus ir prašyta Šventosios Dvasios vedimo bei šv. Juozapo globos tolimesniame kelyje.
Krikščionių profsąjungos pirmininkas Audrius Globys, pradėdamas suvažiavimą, pakvietė prisiminti nueitą kelią: šalia įprastos veiklos teko susidurti ir su nemenkais iššūkiais, kurie privertė priimti skubius, bet savalaikius sprendimus. Vis dėlto, kaip pabrėžė pirmininkas, visada jautėsi Dievo veikimas ir pagalba – žmogiškai visko suplanuoti ir numatyti tiesiog neįmanoma.
Per pirmus veiklos metus maldoje ir veikloje išgrynintos trys strateginės organizacijos veiklos kryptys: telkimas ir solidarumas, ugdymas ir formacija, informavimas ir gynimas. A. Globys paragino bendruomenę drauge pažvelgti į nuveiktus darbus ir pasidžiaugti per šiuos metus subrandintais veiklos vaisiais, kuriuos lydi Dievo malonė.
Telkimas ir solidarumas
Per 2021m. liepos 2 d. – 2024 m. gegužės 1 d. mėn. laikotarpį Krikščionių profsąjungos narių skaičius išaugo daugiau kaip 2,5 kartų: nuo 35 steigėjų iki šiuo metu esančių 89 narių. Profsąjungos nariai – fiziniai asmenys, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis ar kitais pagrindais ir priklausantys bet kuriai tradicinei, valstybės pripažintai krikščioniškai konfesijai, taip pat pasirašę ir įsipareigoję vadovautis Krikščionių profsąjungos steigimo deklaracija, įstatais, etikos kodeksu ir mokantys nario mokestį. Tai yra asmenys, kuriems iš tiesų svarbūs profsąjungos steigimo deklaracijoje įvardinti tikslai.
Žvelgiant plačiau, reali Krikščionių profsąjungos bendruomenė yra kur kas gausesnė nei tik oficialūs ir nario mokestį mokantys jos nariai. Kaip rodo kasmetinis gyventojų pajamų mokesčio (GPM) skyrimas, Krikščionių profsąjungos GPM rėmėjų bendruomenė kasmet auga.
2022, pirmais organizacijos veiklos metais, GPM paramą Krikščionių profsąjungai paskyrė 1134 Lietuvos gyventojai. Nors pirmi organizacijos kūrimosi metai nebuvo lengvi, tačiau tais metais Krikščionių profsąjungos taryba nusprendė solidarizuotis su Ukrainos žmonėmis, nukentėjusiais nuo Rusijos pradėto karo prieš Ukrainą. Tad visa 40.057 EUR tais metais gauta GPM parama buvo paskirta Ukrainos žmonėms padėti (kam konkrečiai buvo paskirta parama, plačiau skaitykite 2022 ir 2023 metų veiklos ataskaitose).
2024, trečiaisiais Krikščionių profsąjungos veiklos metais, GPM paramą organizacijai paskyrė jau 2256 žmonės. VMI duomenimis, tai – didžiausias GPM paramą skyrusių asmenų skaičius tarp visų profesinių sąjungų ir jų susivienijimų Lietuvoje.
2023, antraisiais Krikščionių profsąjungos veiklos metais, atsižvelgiant į užsienio šalių patirtį, parodžiusią, kad ginant sąžinės, religijos ir žodžio laisvę reikalingi nemaži finansiniai resursai (viešinimui, teisinėms paslaugoms ir pan.), Taryba nusprendė pradėti formuoti vidinį Krikščionių profsąjungos solidarumo finansinį fondą. Į jį kasmet numatyta atidėti dalį iš GPM paramos gautų lėšų. Į šį fondą 2023 – 2024 m. laikotarpiu jau buvo atidėta 40 tūkstančių eurų. Ilgainiui fondas galėtų tapti pagrindu suformuojant neliečiamo kapitalo fondą, kuris padėtų užsitikrinti ilgalaikį organizacijos finansinį stabilumą. Šis fondas taptų ir realiu saugumo garantu Krikščionių profsąjungos nariams, nes suteiktų galimybę teikti kvalifikuotą teisinę ar kitokią reikalingą pagalbą organizacijos nariams, susidursiantiems su diskriminacija ir/ar persekiojimu dėl krikščioniškų pažiūrų savo darbo vietoje.
Krikščionių profsąjungos bendruomenės ugdymas ir formacija
Per ketverius organizacijos gyvavimo metus Krikščionių profsąjunga aktyviai vykdė savo bendruomenės, kuri yra ne tik profsąjungos nariai, bet ir visi, kas „brangina tiesą“ (Jn 18, 36), formaciją.
Suorganizuota virš 20 mokymų. Tai mokymai apie Katalikų Bažnyčios socialinį mokymą, serija mokymų keliant egzistencinius klausimus, pavyzdžiui, „kas yra žmogus?“, „kas yra laisvė?“ ir ieškant atsakymų į juos teologine, filosofine, socialine-politologine kryptimis, mokymų ciklas apie kardinaliąsias (protingumo, teisingumo, tvirtumo ir susivaldymo) bei teologines (tikėjimo, vilties ir meilės) dorybes, vidiniai mokymai apie sąžinę, moralinę atsakomybę ir bendradarbiavimo blogyje problematiką. Dauguma mokymų buvo įrašyti ir yra patalpinti internetiniame puslapyje www.krikscioniuprofsajunga.lt. Patalpinus mokymų įrašus socialiniuose tinkluose, jų peržiūros siekė dešimtis tūkstančių.
2022–2025 m. Krikščionių profsąjunga kartu su partneriais organizavo keturias plataus atgarsio visuomenėje susilaukusias konferencijas: „50 metų po Lietuvos katalikų Bažnyčios kronikos pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“ (2022 m., LR Seimas), „Religijos, sąžinės ir žodžio laisvė ir jos ribos: Šiluvos deklaraciją apmąstant“ (2023 m., Šiluva), „Visuomenė be dorybių – grėsmė nacionaliniam saugumui: Šiluvos deklaraciją apmąstant (2024 m. Šiluva), „50 metų po pogrindinio leidinio „Aušra“ pasirodymo: pamokos ir perspektyvos“ (2025 m. Kaunas). Kiekviena konferencija vien per Delfi.lt portalą buvo peržiūrėta nuo 58 iki 87 tūkstančių kartų. Tai labai didelio visuomenės susidomėjimo susilaukusios konferencijos, o jų plati auditorija rodo ne tik konferencijų metu keliamų temų aktualumą visuomenėje, bet ir Krikščionių profsąjungos gebėjimą profesionaliai ir kokybiškai jas organizuoti bei viešinti.
2024–2025 m. Krikščionių profsąjunga skyrė išskirtinį dėmesį jaunimui. Kartu su katalikiška jaunimo organizacija Ateitininkų federacija buvo organizuoti dveji jaunimo akademiniai studijų savaitgaliai tema: „Kaip (ne)sugriauti Lietuvos?“. 2024 m. spalio 25–27 d. studijų savaitgalis vyko Kaune, o jo tęsinys 2025 m kovo 21–23 d. Vilniuje. „Studijų savaitgalius, matant jaunimo užsidegimą ir troškimą pažinti bei liudyti tiesą, vertiname kaip didžiulę sėkmę ir gerą investiciją į ateitį. Esame tikri, kad ši sėja ilgainiui subrandins gražių vaisių“ – sako Krikščionių profsąjungos pirmininkas Audrius Globys.
Informavimas ir gynimas
Krikščionių profsąjunga nuo pat organizacijos įkūrimo pradžios didelį dėmesį skyrė visuomenės informavimui. Tai ne tik aktualios informacijos pasidalinimas socialiniuose tinkluose ar kasmėnesinis naujienlaiškis, bet ir autorinių straipsnių rašymas, įvairios analizės, teisinės įžvalgos, dalyvavimas radijo laidose, aiškiai ir argumentuotai išsakant Krikščionių profsąjungos poziciją svarbiais klausimais.
2023–2024 m. Krikščionių profsąjunga jau turėjo kelis atvejus, kuomet teko padėti apsiginant savo organizacijos nariams, kurie darbo vietoje dėl savo pažiūrų susidūrė su cancel (atšaukimo) kultūros ir diskriminacijos apraiškomis. Tai visuomenėje gerai žinomi atvejai: Krikščionių profsąjungos nario žurnalisto Virginijaus Savukyno bylinėjimasis su darbdaviu LRT dėl jo patalpintos žinutės facebook paskyroje, kritikavusios tuo metu pareigas ėjusią teisingumo ministrę E. Dobrowolską; bandymas iš darbo Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje atleisti Krikščionių profsąjungos narį, istoriką ir žurnalistą Vidmantą Valiušaitį pasitelkiant fiktyvias atleidimo priežastis, kai tikroji atleidimo priežastis yra jo tyrimai ir tiesos atskleidimas Lietuvos istorijai svarbiomis temomis; taip pat bandymas diskredituoti viešojoje erdvėje Krikščionių profsąjungos tarybos narę prof. dr. Birutę Obelenienę darant spaudimą darbdaviui, Vytauto didžiojo universiteto vadovybei, dėl jos dėstomo kurso apie krikščionišką požiūrį į lytiškumą.
Krikščionių profsąjunga supranta, kad apsiginti prieš neteisybę galima tik taikant kompleksines – dvasines ir praktines, priemones. Todėl kiekvieną kartą susidūrus su cancel kultūros atvejais, nukreiptais prieš Krikščionių profsąjungos narius, yra naudojamos šios priemonės:
Galime pasidžiaugti, kad Krikščionių profsąjungos narių gynybos prieš persekiotojus priemonės veikia vaisingai. Visais atvejais mūsų bendruomenės nariai pasiekė pergales – V. Savukynas laimėjo bylą pirmos instancijos teisme prieš savo darbdavį LRT, kuri nesiryžo teikti apeliacijos aukštesnės instancijos teismui; V. Valiušaitis pasirašė jam palankų taikos susitarimą su darbdaviu Nacionaline M. Mažvydo biblioteka; prof. dr. B. Obelenienės persekiotojai, susidūrę su plačiu pasipriešinimu, baigė jos diskreditavimo kampaniją bei persekiojimą.
Krikščionių profsąjungos misija
Krikščionių profsąjunga yra unikali, netradicinė profesinė sąjunga, telkianti įvairių profesijų krikščionis, kurie yra „gyvi ne vien duona, bet ir kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų“ (Mt 4.4).
Per pirmus ketverius veiklos metus pradėjo ryškėti ir giluminė tokios netradicinės profsąjungos misija.
Matome, kaip nyksta tikėjimas ir sekuliarėja visai dar neseniai buvęs krikščioniškas Vakarų pasaulis, ne išimtis ir Lietuva. Vis aktualiau skamba Evangelijoje pagal Luką išsakytas Jėzaus klausimas savo mokiniams: „Ar atėjęs Žmogaus Sūnus beras žemėje tikėjimą?“ (Lk 18, 8). Mūsų kartai tikėjimas buvo perduotas prieš mus buvusių kartų neretai už tai sumokant ir didžiulę kainą – aukojant savo fizinę laisvę ir net gyvybę. Kaip sakė šviesios atminties ses. Nijolė Sadūnaitė žinutėje, kuri lietuviams buvo perduota iš šv. tėvo Pijus Pietrelčiniečio per šv. Joną Paulių II: „Lietuvių Tauta turi daug tikėjimo kankinių danguje pas Dievą“. Jie, išlaikydami tikėjimą patys ir jį perduodami ateinančiai kartai, sugebėjo savo kartoje atsakyti į Viešpaties klausimą teigiamai.
Estafetę duoti atsakymą į šį Viešpaties klausimą vis labiau perima mūsų karta. Koks bus mūsų kartos atsakymas Viešpačiui?
Mes susiduriame su savo laikmečio iššūkiais tikėjimui. Tikėjimo Dievu priešas šiame laikmetyje veikia prieš tikėjimą naujais, „moderniais“, būdais.
Žymus XX a. teologas Karlas Raneris SJ apie mūsų laikų tikintį žmogų pranašavo: „Rytdienos (XXI a.) maldingas žmogus bus arba „mistikas“, tas, kuris šį tą „patyrė“, arba jo nebebus, nes rytdienos maldingumas nebebus palaikomas jau iš anksto su asmeniniu apsisprendimu derančio, savaime suprantamo viešo įsitikinimo ir visų žmonių religinio papročio“.
Akivaizdu, kad ši Karlo Ranerio pranašystė pildosi – viešoji aplinka vis labiau priešiška tikėjimui į Jėzų Kristų: krikščionys vis dažniau yra išstumiami iš viešosios erdvės bei kaltinami diskriminacija ir neapykantos kalba dėl savo nuostatų, paremtų krikščioniška etika ir moralės mokymu, viešoji erdvė ir kultūra nebepalaiko tikėjimo ir religiniais įsitikinimais paremtų papročių, priešingai, visais įmanomais būdais yra siekiama juos sunaikinti. Tokia yra realybė, kurioje gyvename ir todėl yra ypatingai svarbu vis giliau suvokti, kas savo esme yra tikėjimas.
Katalikų Bažnyčios Katekizmas moko, kad „tikėjimas pirmiausia yra asmeniškas žmogaus ryšys su Dievu“ (KBK, 150), kuris yra palaikomas mūsų sąžinėje per mūsų prigimtį ir Dievo malonę (plg. KBK 1776, 1778). Didžiausia grėsmė tikėjimo praradimui yra „sąžinės apakimas“, kuris įvyksta „jeigu nesirūpinama tiesos ir gėrio ieškojimu ir dėl nuolatinio skendėjimo nuodėmėse“(enciklika Vertitatis Splendor (liet.Tiesos spindėjimas)).
Jeigu mes nesirūpiname tiesos ir gėrio ieškojimu, tampame abejingi. Pasiduodame reliatyvizmo įtaigai, kuri teigia, kad nėra objektyvios būties tiesos. Pradedame eiti į kompromisus su savo sąžine dėl apreikštos tiesos: apie žmogaus, kaip Dievo paveikslo, prigimtį, santuoką kaip neperskiriamą vyro ir moters santuokinį būvį, gyvybę nuo prasidėjimo momento iki natūralios mirties. Kai laisvę atskiriame nuo tiesos ir iškeliame ją kaip tikslą, o ne kaip tiesos pažinimo vaisių, ignoruojame arba net pateisiname nuodėmę, kyla reali grėsmė ilgainiui apakti savo sąžinėje patiems ir prisidėti, tampant suvedžiotojais, prie kitų sąžinės apakimo. „Sąžinės apakimas“ – pavojingas būvis, vedantis į mūsų pačių ir kitų tikėjimo, kaip asmeninio ryšio su Dievu, praradimą.
Neretai didžiausią spaudimą nesirūpinti tiesos ir gėrio ieškojimu, eiti į kompromisus savo sąžinėje, tapti nuodėmės bendrininkais patiriame būtent viešajame gyvenime ir profesinėje veikloje. Šiame laikmetyje mums nuolat kyla grėsmė suskilti savo krikščioniškoje tapatybėje. Tikime, klausome Dievo balso savo sąžinėje privačioje aplinkoje, bažnyčios bendruomenėje – tarp savų. Tačiau dažnai, atsidūrę nepalankioje ar net priešiškoje aplinkoje – darbe ar viešoje erdvėje – pradedame abejoti, pasiduodame aplinkinių spaudimui, ignoruojame ar atsiribojame, o gal net einame į kompromisus su savo sąžine.
Dauguma esame priversti kovoti rimtą vidinę, o neretai ir išorinę kovą, jeigu norime išlaikyti „reginčią sąžinę“, ir tai yra didelis iššūkis kiekvienam. Šioje kovoje mums reikalingas palaikymas ir pagalba.
Krikščionių profsąjungos bendruomenė gali tai suteikti: palaikydama malda, patardama žodžiu ir padėdama konkrečiu veiksmu ji gali tapti svarbiu užnugariu mūsų asmeninėje ir kaip Bažnyčios bendruomenės kovoje už „reginčią sąžinę“ ir tikėjimą.
Apibendrinant, Krikščionių profsąjungos giluminė misija yra padėti mūsų kartai kovoti „gerą kovą išlaikant tikėjimą“ ( plg. 2 Tim 4, 7-8) bei „reginčią sąžinę“ kaip gebėjimą būti asmeniniame ryšyje su Dievu ir perduoti tikėjimą ateinančiai kartai. Tai misija, kuriai Dievo malonės esame sutelkti, kuriai kiekvienas kviečiamas tapti jos dalimi.
Nauji Krikščionių profsąjungos valdymo organai
Krikščionių profsąjungos suvažiavimo metu naujai, ketverių metų kadencijai, buvo išrinkta nauja Taryba, kurią sudaro: prof. dr. Alvydas Jokubaitis, dr. Vygantas Malinauskas, Žydrūnė Marčiulionienė, prof. dr. Birutė Obelenienė, dr. Vilma Popovienė, prof. dr. Gailius Raškinis, dr. Mindaugas Rukanskis, doc. dr. Lina Šulcienė, doc. dr. Vaidotas Vaičaitis.
Kontrolės komisija: Loreta Bielskė, Petras Kričėna, Otilija Klimaitienė.
Krikščionių profsąjungos Tarybos pirmininkės pareigas antrai kadencijai išrinkta dr. Vilma Popovienė, o Krikščionių profsąjungos pirmininko pareigoms antrai kadencijai perrinktas – Audrius Globys.
Dieve saugok ir globok Krikščionių profsąjungos bendruomenę, jos veiklą ir visus Lietuvos žmones!
