Savo vizito Irake metu Šventasis Tėvas taip pat aplankys šiaurinę Ninevijos provinciją. 2014 metais IS kovotojams perėmus Ninevijos kontrolę ir nusiaubus krikščioniškus miestus, jų gyventojai neturėjo kito pasirinkimo kaip bėgti, priimti islamą arba mirti.
„Žmonės turėjo vos kelias minutes apsispręsti, ar bėgti, ar būti nukirsdintiems“, – dalijosi prisiminimais Ninevijos chaldėjų katalikų dvasininkas Karamas Qacha (Karamas Kača).
„Palikome viską, išskyrus savo tikėjimą“, – kalbėjo jis.
Apie 100 tūkst. krikščionių – maždaug pusė visų, gyvenusių Ninevijoje – pabėgo, o sugrįžo tik 36 tūkst., nurodo katalikiška labdaros organizacija „Bažnyčia varge“ („Kirche in Not“).
Maždaug trečdalis sugrįžusiųjų sako, kad ateinančiais metais norėtų vėl išvykti, nes yra nusivylę Irake klestinčia korupcija, persekiojimu ir skurdu, kurį šiuo metu patiria apie 40 proc. populiacijos.
Krikščionių išvykimas yra praradimas visam Irakui, sakė Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardo Sandri (Leonardas Sandris), lydintis Pranciškų per vizitą Irake.
„Artimieji Rytai be krikščionių – lyg bandymas kepti duoną iš miltų, bet be raugo ar druskos“, – sakė jis.
Pontifiko apsilankymu siekiama ne tik padrąsinti mažėjančią krikščionių bendruomenę likti savo istorinėje tėvynėje, bet ir paskatinti emigrantus sugrįžti iš kaimyninių Libano bei Jordanijos ar tolimesnių šalių, tokių kaip Kanada ir Australija.
Prieš kelionę paskelbtame vaizdo kreipimesi į irakiečius popiežius kalbėjo apie „širdyse žiojinčias praradimų ir apleidimų paliktas žaizdas“ ir sakė, kad Irake būta „per daug kankinių“.
„Atvykstu kaip piligrimas, kaip atgailaujantis piligrimas, melsti Viešpaties atleidimo ir susitaikymo po ilgų karo ir terorizmo metų, prašyti Dievo paguodos širdims ir užgydyti žaizdas. Atkeliauju pas jus kaip taikos piligrimas, kad pakartočiau: „jūs visi esate broliai“, – sakė jis.
