Šią Gavėnią Lietuvos viešąją erdvę smarkiai įkaitino šeimos instituciją ginančių organizacijų išplatintos peticijos dėl Stambulo konvencijos ir Lyčiai neutralios partnerystės įstatymo. Diskusijas žiniasklaidoje bei socialiniuose tinkluose įplieskė žinomų šalies dvasininkų kunigo Algirdo Toliato ir brolio Pauliaus Vaineikio OFM paraginimai feisbuke pasirašyti šias peticijas.
Savo išsakytos pozicijos pasekmių dvasininkai sulaukė greitai. Kunigas Toliatas influencerių buvo išvadintas pižonu, hipsteriu, Tualetu, tikruoju bedieviu, menkysta, sutanos komandos atstovu etc… Epitetai ir patyčios, kuriomis buvo palydėtas dvasininkas, sulaukė net Prezidento Gitano Nausėdos, pareiškusio, kad šalyje „susiformavo vieša inkvizicija“, dėmesio.
Jos „laužas“ nudegino ir kitą kunigą. Dabar jau buvusio Kretingos Pranciškonų gimnazijos kapeliono Pauliaus Vaineikio OFM paraginimai feisbuke pasirašyti peticijas buvo pašalinti iš šios katalikiškos ugdymo įstaigos socialinio tinklo paskyros. Motyvas – gimnazija neturi būti „politikavimo“ erdve. Negana to, į viešumą buvo ištraukta adventinių rekolekcijų įrašo ištrauka, kurioje pranciškonas neigiamai atsiliepė apie LGBT veiklą. Jam buvo greit prilipdyta homofobo etiketė, o tai sukėlė ir paties Vaineikio ironišką reakciją feisbuke. Pranciškonas sulaukė net teisėsaugos tyrimo, kuris galiausiai baigėsi niekuo. Šiuo metu Vaineikis su žiniasklaida nebendrauja.
Nuostabą kelia, kad šie dvasininkai buvo užsipulti, nes jie, galėtume sakyti, tik vykdė savo kunigų pašaukimo pareigas. Juk platinamų peticijų turinys visiškai atitinka Katalikų Bažnyčios moralinį mokymą. Tai patvirtino ir mūsų šalies vyskupai, savo pareiškimais primindami, kad tradicinė šeima yra namų Bažnyčios esmė. Tad minėti kunigai nedarė nieko, kas prieštarautų jų tarnystei, bet visuomenėje kilęs ažiotažas leidžia naujai apmąstyti įšventintų asmenų viešąją veiklą.
Kitas pozityvus aspektas – Lietuvos krikščioniškos bažnyčios ir bendrijos vieningai pasisakė prieš Stambulo konvencijos ratifikavimą. Esame tam tikros klasikos akivaizdoje, kai grėsmė verčia peržengti konfesines ribas bei ieškoti sutarimo. Galima manyti, kad negatyvi visuomenės reakcija padarė savo poveikį, nes Seimo pavasario sesijos darbotvarkėje liūdnai pagarsėjusiai konvencijai vietos neatsirado. Bet akivaizdu, kad ateitis žada rimtą įtampą tarp įvairių mūsų sociumo grupių, nes naivu būtų tikėtis, jog dalis valdančiųjų taip lengvai atsisakytų savo planų.
„Kovo 11-osios stiprybė buvo ir yra vienybė sprendžiant sunkias problemas. Ar mes matome mus supančius pavojus šiandien? Per dažnai mes kovą su demonu, su velniu, jo veikimu supainiojame su kitų žmonių demonizacija. Kiti žmonės mūsų tautoje nėra mūsų priešai. Kiti žmonės visame pasaulyje nėra mūsų priešai. Velnias, kuris veikia ir išjudina juos, yra mūsų priešas, o visi kiti yra mūsų broliai ir seserys. <…> Taip svarbu mums eiti dialogo keliu. Ir tai daryti palaipsniui, ne siekiant nugalėti kitą, o kartu pasiekti bendrą tikslą, kaip Kovo 11-ąją pasiekėme laisvę“, – kalbėjo Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas Vilniaus arkikatedroje meldžiantis už Lietuvą jos Nepriklausomybės atkūrimo dieną.
Kovo 13 d. Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas pranešė apie galimą nusikaltimo prieš mažametį atvejį. „Eina kalba apie teismą, kuris prasidėjo šiomis dienomis Mičigano valstijoje, Detroite, kaltinamieji teisme yra viena parapija, katalikiška mokykla, Detroito arkivyskupija ir arkivyskupas, bet teismo medžiagoje tas kaltinimas yra apie galimą nusikaltimą kunigo Aloyzo Volskio, kai jis tenai tarnavo, – nusikaltimą prieš mažametį“, – kalbėjo arkivyskupas Grušas. Kunigo atžvilgiu nėra pradėti teisėsaugos veiksmai Lietuvoje. Paskutinis Volskio paskyrimas Vilniaus arkivyskupijoje baigėsi 2019 metų vasario 14 d. Pastaruoju metu kunigui, be oficialaus paskyrimo, buvo leidžiama tarnauti Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovėje. Nors įvykis susijęs su Lietuva palyginti menkai, bet situacija yra ganėtinai miglota, neaiški ir labai nemaloni.
Šiemet pagrindinė liturginė Šv. Juozapo metų šventė taip pat reiškė popiežiaus Pranciškaus paskelbtų Šeimos – Amoris laetitia metų pradžią. Šeimos metų iškilmingas atidarymas Lietuvos vyskupijų katedrose vyko V Gavėnios sekmadienį ir buvo transliuojamas įvairiose interneto platformose, per televiziją ir radiją. Lietuvos Vyskupų Konferencija išplatino informacinį pranešimą, kuriame paskelbė šių metų minėjimo gaires, o LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas vyskupas Arūnas Poniškaitis paskelbė laišką, skirtą Šeimos metų pradžiai (jo ištraukas skaitykite p. 9), kuriame, be kita ko, rašoma: „Klauskime savęs, kokiu būdu mano ir mano šeimos gyvenimas kviečia ir kitus ateiti prie tos versmės, kuri yra sekmadienio Eucharistija? Kaip mūsų pavyzdys patraukia artintis prie Dievo gailestingumo? Kokiu būdu mūsų laikysena paskatina kitus į gėrį? Kaip galėčiau prisidėti, kad parapijos bendruomenėje būtų labiau jaučiama šeimos dvasia?“
Be to, prasidėjusiais Šeimos metais tęsiama maldos akcija „Už šeimą – visuomenės ir valstybės pagrindą“, kuri tapo „Maldos skydu“ ir yra papildyta nauja maldos intencija „Už namų Bažnyčią“.
Vienas iš Šeimos metų pradžios akcentų – kovo 24-ąją Lietuvoje vykusi Vyrų pasninko diena, skirta melstis už Lietuvos šeimas. Vyrai buvo kviečiami skirti laiko maldai už šeimą, apsilankyti bažnyčioje, priimti Eucharistiją ir, žinoma, būti pavyzdžiu savo šeimoje ir bendruomenėje, nes „besimeldžiantis vyras savo vaikui yra tikras vyriškumo, rūpestingumo patikėtais žmonėmis bei atsakingumo vykdant Dievo valią kasdienybėje paveikslas“. Galbūt mūsų bažnytinėje bendruomenėje, kurioje vyrauja mielosios moterys, toks kvietimas paskatins vyrus labiau priimti savo vyriškumą Dievo šviesoje.
Kaišiadoryse buvo paminėti du jubiliejai. Kovo 8-ąją 85-ąjį gimtadienį šventė Kaišiadorių vyskupas emeritas Juozas Matulaitis, gimęs kaip ir popiežius Pranciškus – 1936-aisiais; šią sukaktį vyskupas paminėjo kukliai – šventė Eucharistiją privačiai katedros palaimintojo Teofiliaus koplyčioje, o dėl karantino pamaldose dalyvavo tik keletas vietos tikinčiųjų. Tačiau jį pasveikino ne tik jo įpėdinis vyskupas Jonas Ivanauskas, bet ir apaštalinis nuncijus Petaras Rajičius, ir LVK pirmininkas Gintaras Grušas, ir rajono savivaldybės meras Vytenis Tomkus. Kovo 25 d., minint kardinolo Vincento Sladkevičiaus 100-metį ir ta proga Seimo paskelbtus jo metus, Kaišiadorių r. savivaldybė organizavo tarptautinę konferenciją „Vincentas Sladkevičius ir religijos laisvė“. Pažymėtina, kad be Lietuvos pranešėjų dalyvavo ir pasaulinio garso viešieji intelektualai: daktaras Ryanas T. Andersonas, profesorius George‘as Weigelis iš JAV ir kt.
Kovo 18-ąją sukako 60 metų, kai kardinolas Audrys Juozas Bačkis buvo įšventintas kunigu. Šia proga Eminencija aukojo padėkos šv. Mišias savo paties įsteigtoje Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijoje. Vilniaus arkivyskupija išplatino šias kardinolo mintis apie kunigystę: „Kunigystės šventimai yra reikšmingiausias įvykis mano gyvenime. Būtent jie uždėjo galutinį, neatšaukiamą antspaudą ant viso mano gyvenimo, suteikė aiškią kryptį. Šventimus priėmiau kaip dovaną, kartu ir šventą įsipareigojimą ištikimai tarnauti Dievui ir Bažnyčiai ten, kur būsiu pašauktas“, – viename interviu yra sakęs kardinolas Bačkis. Kardinolo nueitas kelias yra glaudžiai susijęs su Lietuvos Katalikų Bažnyčios atgimimu, tad šis jubiliejus yra gražus liudijimas visai mūsų katalikų bendruomenei.
