Lietuvai ir Kinijai nesutariant, kaip atkurti diplomatinį atstovavimą, Vilniuje nuo gegužės vidurio nebeliko Pekino diplomatų.
„Šiuo metu Kinijos Liaudies Respublikos ambasadoje Vilniuje akredituotų šios šalies diplomatų ar kitų personalo narių nėra“, – BNS nurodė Lietuvos užsienio reikalų ministerija.
Pastaruoju metu Vilniuje dirbo vienas Kinijos diplomatas, tačiau kuriam laikui išvykęs iš šalies jis gegužės 18 dieną buvo nebeįleistas į Lietuvą.
Pasieniečiai BNS patvirtino, kad Vilniaus oro uoste neįleido diplomatinį pasą turėjusio, tačiau kaip diplomato neakredituoto Kinijos piliečio. Į Lietuvą jis atskrido iš Stambulo ir oro uoste praleido devynias valandas.
Diplomatinis pasas Šengeno erdvėje jam leido būti 90 iš pastarųjų 180 dienų, tačiau Kinijos atstovas buvo pažeidęs šią taisyklę.
„Tas žmogus buvo išnaudojęs tą laikotarpį ir negalėjo pasinaudoti šia išimtimi“, – BNS sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis.
„Toks asmuo negalėjo būti įleistas į Lietuvą. Jam surašytas atsisakymas įleisti jį į šalį ir tą pačią dieną, kaip ir įprasta tokiais atvejais, asmuo grąžintas į tą pačią kryptį, iš kurios atvyko, šiuo atveju į Stambulą“, – pridūrė jis.
BNS žiniomis, minimas diplomatas neturėjo galiojančios Lietuvos užsienio reikalų ministerijos akreditacijos, leidžiančios jam teisėtai dirbti diplomatu šalyje ir būti joje tol, kol šis dokumentas galioja. Jo turėtosios akreditacijos galiojimo laikas buvo pasibaigęs.
Lietuva tokių akreditacijų kinams neatnaujina jau kelerius metus, kilus ginčui dėl diplomatinio atstovavimo.
Konfliktas – dėl Taivano
Šis ginčas įsiplieskė 2021 metų rudenį, kai Lietuva leido Taivanui Vilniuje atidaryti Taivaniečių atstovybę.
Pekinas tame įžvelgė Lietuvos paramą Taivano mėginimams veikti kaip nepriklausomai valstybei. Kitose šalyse tokios atstovybės veikia Taipėjaus pavadinimu.
Kinija vienašališkai pažemino diplomatinio atstovavimo lygį nuo ambasadorių iki laikinųjų reikalų patikėtinių lygio, pervardino savo ambasadą Lietuvoje „Laikinojo reikalų patikėtinio biuru“, atitinkamai vadina ir Lietuvos atstovybę Pekine.
Lietuva abi atstovybes oficialiai tebelaiko ambasadomis ir sako, kad Kinijos veiksmai prieštarauja tarptautinei teisei. Lietuvos diplomatai Kinijoje nebedirba, nes Pekinas nepripažįsta jų statuso.
Be to, Lietuva atsisakė išduoti naujas akreditacijas Kinijos diplomatams, nes jie nori akredituotis kaip dirbantys „Laikinojo reikalų patikėtinio biure“.
Šiuos kelerius metus kinų diplomatai Lietuvoje dirbo, nes nebuvo pasibaigęs iki 2021 metų rudens jiems išduotų akreditacijų galiojimas, o vėliau naudojosi diplomatinių pasų turėtojams taikomu beviziu režimu Šengeno erdvėje.
Lietuva 2024 metų pabaigoje nurodė trims Kinijos atstovybės darbuotojams išvykti iš šalies, taip pat apkaltinusi juos šios tvarkos pažeidimu.
Kaip BNS nurodė su anonimiškumo sąlyga kalbėjęs pareigūnas, vienas iš šių kinų pernai rugpjūtį Druskininkų savivaldybėje sukėlė avariją ir pasišalino.
„Tuomet pareigūnai jį rado, patikrino dokumentus ir paaiškėjo, kad jo akreditacija – pasibaigusi. Jis galiausiai buvo paskelbtas nepageidaujamu asmeniu Lietuvoje“, – pasakojo šaltinis.
Diplomatai iš kitų šalių
Pasak pareigūno, įsiplieskus dvišaliam konfliktui ir Lietuvai nepratęsiant ar nesuteikiant naujų akreditacijų Kinijos atstovybės personalui, Pekinas ėmėsi naujos taktikos – į Lietuvą pradėjo siųsti diplomatus iš kitose šalyse esančių Kinijos atstovybių.
Į tai Vilnius atsakė nustatydamas naują tvarką, pagal kurią į šalį vykdyti diplomatinių misijų atvykstantys kinų diplomatai turėtų apie tai informuoti Užsienio reikalų ministeriją.
Priešingu atveju, jei būtų nustatyta, kad ši tvarka nevykdoma, jiems grėstų būti paskelbtais nepageidaujamais Lietuvoje.
„Į Kinijos spaudimą bandome atsakyti įvairiomis priemonėmis. Dar viena iš jų – nepriimame dokumentų, kurie įforminami kaip nuo Laikinojo reikalų patikėtinio biuro“, – BNS teigė pareigūnas.
„Ir jei jie nori, kad būtų reaguojama į užklausą, turėdavo tuomet tą informaciją pateikti Kinijos ambasados Lietuvoje vardu“, – pridūrė jis.
Kinija „atsisveikino su Lietuva“
Pernai gruodį premjeru pradėjęs dirbti Gintautas Paluckas skelbė apie siekį susitarti su Kinija dėl pilnaverčio diplomatinio atstovavimo atkūrimo, o užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys neseniai BNS sakė, jog vieši pasisakymai apie derybas su Pekinu susitarti nepadės.
Praėjusią savaitę jis taip pat vengė klausimų šia tema. Paklaustas, ar yra sumažėjęs Kinijos atstovavimas Vilniuje, ministras atsakė, kad to nekomentuos.
„Galiu pasakyti, kad stengiamės išspręsti klausimą su Kinija dėl teisinio statuso tiek diplomatinės atstovybės, tiek diplomatų Lietuvos Pekine ir Pekino Lietuvoje“, – nurodė K. Budrys, paklaustas, ar Lietuvoje yra akredituotų Kinijos diplomatų.
Taip ministras BNS kalbėjo išėjęs iš Seimo salės, kur klausimų dėl santykių su Pekinu per Vyriausybės valandą sulaukė iš demokrato, ekspremjero Algirdo Butkevičiaus.
Pasak šio, vasario mėnesį Lietuvoje lankėsi Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovai ir Kinija „buvo nusiteikusi ieškoti ryšių ir stiprinti, ir gal atnaujinti ryšius tarp Lietuvos ir Kinijos“, tačiau šios pastangos nutrūko.
„Pirmadienį (birželio 9 dieną – BNS) buvau informuotas, kad Kinijos ambasados darbuotojai informavo Užsienio reikalų ministeriją ir su Lietuva atsisveikino ir jokių ryšių artimiausiu metu nesiruošia užmegzti“, – sakė A. Butkevičius.
Lietuvos kaltės neįžvelgia
K. Budrys Seimo nariams sakė, kad yra pasiruošęs neviešus pokalbius pristatyti uždaruose formatuose.
Pasak jo, Lietuva siekia santykių normalizavimo, bet „kamuolys nebuvo mūsų pusėje“.
„Norime tą situaciją atkurti į buvusią prieš tai ir lygiai taip pat siekiame, kad visų užsienio valstybių diplomatinis personalas Lietuvoje būtų teisėtai, turėtų diplomatinį imunitetą, turėtų normalias sąlygas veikti ir kad negalėtume turėti kokių nors situacijų, kurios galėtų sukelti žalą galų gale ir tiems patiems žmonėms, siekiame to išvengti“, – tvirtino Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Tokias sąlygas, aš tikiuosi, mums pavyks užsitikrinti tiek mūsų diplomatams Pekine, tiek Kinijos diplomatams, kai jie atvyks į Lietuvą, galės būti akredituoti, kai veiks pagal Lietuvos įstatymus apibrėžtoje diplomatinėje atstovybėje. Diplomatiniai santykiai tarp Lietuvos ir Kinijos yra. Diplomatinis atstovavimas yra probleminis, ir ne dėl Lietuvos kaltės“, – pridūrė jis.
BNS žiniomis, Lietuva su Kinija kontaktuoja per šios valstybės atstovybę, veikiančią prie Europos Sąjungos (ES) Briuselyje.
Metų pradžioje Kinijos misijos ES patarėja Fang Mei išplatino komentarą, kad Pekinas viliasi santykius su Lietuva grąžinti į „įprastas vėžes“ ir kad dialogo durys visuomet atviros.
BNS praėjusį ketvirtadienį išsiuntė užklausą į šią Kinijos atstovybę, tačiau atsakymo iki šiol nesulaukė.
