Kęstutis Kėvalas. Kodėl Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra nepriimtinas

Dalinamės LVK Socialinių reikalų tarybos pirmininko arkivyskupo spalio 10 d. Kęstučio Kėvalo pranešimu „Kodėl Civilinės sąjungos įstatymo projektas yra nepriimtinas”.

Šių metų kovą ir pakartotinai birželį nepriklausoma visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų institucija UAB „Vilmorus“ atliko Lietuvos gyventojų apklausą dėl Civilinės sąjungos įstatymo projekto vertinimo. Abejose apklausose paaiškėjo, kad Civilinės sąjungos įstatymo projektui nepritaria ar visiškai nepritaria didžioji visuomenės dalis (apie 70 proc.). Galima daryti išvadą, kad Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas padarytų visuomenei teisiškai privalomą šeimos sampratą, kuri prieštarautų didžiosios dalies piliečių įsitikinimams. Tai gali sudaryti prielaidą paneigti ir konstitucinę tėvų teisę auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Bažnyčios požiūris

Bažnyčia moko, kad šeima gali būti laikoma tai, kas tiesiogiai kyla iš moters ir vyro ryšio. Be to, ji pabrėžia teisę į laisvę nei vieno žmogaus neversti laikyti šeima to, kas ja negalėtų būti laikoma dėl dorovinių įsitikinimų. Šiandien nesiginčijama, kad abipusiu įsipareigojimu grindžiama vyro ir moters sąjunga bei iš jos gimstantys vaikai yra šeima.

Tačiau grėsmė šio požiūrio laisvei kiltų tada, jei Seimas priimtų Civilinės sąjungos įstatymą. Tada didžioji dalis visuomenės būtų teisiškai įpareigota priimti jai svetimą šeimos sampratą. Tai reikštų, kad visi, kurie vadovaujasi Bažnyčios mokymu apie šeimą arba iš prigimtinio proto kylančiu įsitikinimu, jog šeimos santykiai kyla tik iš vyro ir moters, atsidurtų už įstatymo ribų. Atsiveria pavojus, kad šeimos sampratos pakeitimas neišvengiamai vestų į laisvių varžymą ar net teisinį persekiojimą tų, kurie nesutinka su Civilinės sąjungos įstatyme suponuojama šeimos samprata.

didžioji dalis visuomenės būtų teisiškai įpareigota priimti jai svetimą šeimos sampratą.

Kai kas sako, kad Civilinių sąjungų sampratą neva inspiravo pats popiežius Pranciškus. Tačiau, tiesa ta, kad rezonansą sukėlusiame interviu popiežius kalbėjo ne apie civilines sąjungas, bet apie civilinio sugyvenimo įstatymą (filmo originale ispanų k. ley de convivencia civil, italų k. legge di convivenza civile). O tai ne tas pats, kas civilinė sąjunga.

Dabar Seime yra priimtas svarstyti Artimo ryšio įstatymo projektas, kalbantis apie susitarimą dėl bendro gyvenimo nekuriant šeimos santykių. Tai yra atsiliepimas į popiežiaus pasiūlymą rasti civilinio sugyvenimo įstatymą žmonėms, kurie dėl kokių nors priežasčių negali kurti šeimos santykių. O kalbant apie tuos, kurie gali kurti šeimą, turi būti laikomasi šeimos sampratos, grįstos daugumos Lietuvos žmonių apsisprendimu ir įtvirtintos svarbiausiame šalies dokumente – Konstitucijoje, kai ji buvo priimta.

Konstitucija kaip visuomenės sutartis

Konstitucija buvo kuriama plačiu, visą visuomenę apimančiu sutarimu, kad Lietuvos visuomenės ir valstybės pagrindas yra šeima, kylanti iš vyro ir moters santuokos. Valstybė ją saugo ir globoja kaip ir motinystę, tėvystę ir vaikystę (str. 38). Įstatymu gali būti įtvirtinama tik tai, dėl ko visuomenė sutaria siekiant nesukelti joje priešpriešos. Čia tinka Jėzaus įspėjimas: kiekviena suskilusi karalystė bus nusiaubta, ir joks suskilęs miestas ar namas neišsilaikys (Mt 12, 25).

Civilinės sąjungos įstatymas neišvengiamai steigia kitą šeimos sampratą, kuri kelia grėsmę visuomenės sutarčiai.

Civilinės sąjungos įstatymas neišvengiamai steigia kitą šeimos sampratą, kuri kelia grėsmę visuomenės sutarčiai. Civilinės sąjungos įstatymo projekto autoriai nori, kad su valstybės įstatymu būtų įtvirtinta tai, kas didesniajai visuomenės daliai nėra priimtina kaip šeima. Sklando klaidingas įsitikinimas, kad būtent tokio Civilinės sąjungos įstatymo reikalauja pagarba žmogaus teisėms, teisingumas ir asmens orumas. Tačiau tarptautiniai žmogaus teises įtvirtinantys dokumentai nereikalauja suteikti teisės į santuoką, partnerystę ar kitą panašų teisinį statusą tos pačios lyties asmenų poroms.

Sąžinės laisvė

Civilinės sąjungos įstatymo priėmimas teisinamas sąžinės laisve. Čia svarbu priminti, kad sąžinė veikia ne todėl, jog ji pati nusprendžia, kas yra tiesa ir gėris, bet todėl, kad ji mums nuolat primena, jog turime rinktis tiesą ir gėrį. Joks sąžiningas katalikas negali sąžinės laisve pateisinti kitų savo tikėjimo brolių ir seserų sąžinės ir tikėjimo laisvės varžymo. Tačiau Civilinės sąjungos įteisinimas kaip tik vestų prie tokių pasekmių. Pagarba vienų asmenų orumui negali būti įgyvendinama kitų asmenų orumo bei laisvės sąskaita.

Bažnyčia turi pareigą nuolat priminti, kas yra tiesa ir gėris. Ji tiki, kad perduoda Kristaus žodžius, kuris sakė: kas jūsų klauso, manęs klauso. Kas jus niekina, mane niekina. O kas niekina mane, niekina tą, kuris yra mane siuntęs (Lk 10, 16). Ji negali palaikyti to, kas yra iš Dievo kylančios tvarkos paneigimas. Atmesdami Bažnyčios išpažįstamas tiesas, mums perduodamas nuo pirmųjų Kristaus mokinių laikų, save tikinčiais katalikais laikantys politikai neišvengiamai paneigtų ne tik Bažnyčios saugomą krikščionių tikėjimą, bet ir jo autorių – Kristų. Bet Dievo žodis nesurakinamas! (2 Tim 2, 9).

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

19 KOMENTARAI

  1. Sveikinu, ačiū Dievui, pagaliau po vasaros atostogų katalikams aktualiu klausimu pirmas atsiliepė vyriausias Kauno Ganytojas. Labai tikiuosi, kad tai nebus vienintelis pasisakymas šį rudenį iš gausaus būrio LKB Ganytojų.

  2. Išsakytoms vyskupo mintims ir ypač minčiai -“Pagarba vienų asmenų orumui negali būti įgyvendinama kitų asmenų orumo bei laisvės sąskaita.”

    • Tikrai nuostabi mintis – visiškai pritariu, kad pagarba katalikų orumui negali būti priežastis atimti orumą ir laisvę kurti teisiškai lygiaverčius ilgalaikius artimus santykius tos pačios lyties poroms.

  3. Ačiū gerbiamam Arkivyskupui. Aiškiai ir paprastai paaiškinta krikščioniškos šeimos sampratos esmė, jos transcendentinės ištakos. Maldauju Dievo malonės, kad ji pasiektų Seimo narių protus ir širdis, patiriančias neoliberalų ir “savų” krikščionybės interpretatorių spaudimą. Susimąstykite, jei ne dėl Dievo, kurio dar nepriimat, tai bent “vardan Tos…”, kuriai davėte priesaiką. Su viltimi.

  4. 2021 m. gruodžio 9 dieną Seime už pakartotiną KGB sąrašų įslaptinimą balsavo:
    1. Gabrielius Landsbergis
    2. Ingrida Šimonytė
    3. Viktorija Čmilytė-Nielsen
    4. Jurgita Šiugždinienė
    5. Gintarė Skaistė
    6. Žygimantas Pavilionis
    7. Paulius Saudargas
    8. Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė
    9. Laurynas Kasčiūnas
    10. Simonas Gentvilas
    11. Monika Navickienė
    12. Paulė Kuzmickienė
    13. Mykolas Majauskas
    14. Emanuelis Zingeris
    15. Stasys Šedbaras
    16. Dovilė Šakalienė
    17. Artūras Žukauskas
    18. Matas Maldeikis
    19. Robertas Šarknickas
    20. Kazys Starkevičius
    21. Tomas Vytautas Raskevičius
    22. Jurgis Razma
    23. Andrius Kupčinskas
    24. Linas Slušnys
    25. Vilija Aleknaitė Abramikienė
    26. Justas Džiugelis
    27. Virgilijus Alekna
    28. Morgana Danielė
    29. Vytautas Juozapaitis
    30. Sergejus Jovaiša
    31. Irena Haase
    32. Viktoras Pranckietis
    33. Liudvika Pociūnienė
    34. Kęstutis Masiulis
    35. Antanas Matulas
    36. Jurgita Sejonienė
    37. Ričardas Juška
    38. Dalia Asanavičiūtė
    39. Andrius Bagdonas
    40. Kristijonas Bartoševičius
    41. Juozas Baublys
    42. Antanas Čepononis
    43. Aistė Gedvilienė
    44. Jonas Gudauskas
    45. Jonas Jarutis
    46. Liudas Jonaitis
    47. Vytautas Kernagis
    48. Arminas Lydeka
    49. Raimondas Lopata
    50. Bronislovas Matelis
    51. Mindaugas Lingė
    52. Silva Lengvinienė
    53. Marius Matijošaitis
    54. Deividas Labanavičius
    55. Audrius Petrošius
    56. Edmundas Pupinis
    57. Valdas Rakutis
    58. Edita Rudelienė
    59. Lukas Savickas
    60. Mindaugas Skritulskas
    61. Algis Strelčiūnas
    62. Giedrius Surplys
    63. Justinas Urbanavičius
    64. Romualdas Vaitkus
    65. Arūnas Valinskas
    66. Jonas Varkalys
    67. Andrius Vyšniauskas
    68. Monika Ošmianskienė
    69. Ieva Pakarklytė
    70. Justas Džiugelis

  5. Didelis dėkui Kauno Arkivyskupui Kęstučiui Kėvalui už išsakytą poziciją tieiai ir atvirai.
    Man tik kylo klausimas kodėl Popiežius nepasako savo nuomonės šiuo klausimu atvirai ir tiesiai. Jis pasisako šia tema aptakiai ir visi tada spėlioja, ką jis norėjo tuo pasakyti. Tarkime vokiečių vyskupai atvirai sako, kad Popiežius yra jiems išsakęs savo pritarimą Dievo Žodžio ir Bažnyčios pozicijos keitimui naujųjų ideologijų klausimu. Arba vėl – iš Vatikano vokiečių vyskupai gavo laišką, nepritariantį jų homoseksualų porų laiminimui, tačiau kaip supratau be parašų, net nėra aišku, kas konkrečiai Vatikane inicijavo šį laišką. Kodėl Popiežius neišsako savo pozicijos nedviprasmiškai, bet tiesiai, kad klausimų ir interpretacijų nebekiltų. taip, kaip Kauno Arkivyskupas Kęstutis Kėvalas, Kardinolas Miuleris ir daugelis kitų, besiremiančių Šventuoju Raštu.

    • Todėl ,kad popiežius yra masonų statytinis,visiškai nepatikimas.Nuo tokio vatikano norisi bėgti neatsisukus.Didelė dėmė katalikams.Žuvis pūna nuo galvos.

  6. Ačiū, Vyskupe, už drąsiai pasakytą tiesą, Jūsų žodžiai drąsina, jog nesame vieni šioje kovoje, tokie ir turi būti Ganytojai!

  7. Na, vyskupas Poniškaitis jau SENIAI yra išsakęs savo aiškią poziciją dėl šeimos, tai man labai svarbu. Tačiau labai liūdna, kad mūsų vyskupai veikia kaip atskiri žabeliai, o ne viena gera šluota… Deja…

Komentuoti: popiežius Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte