Dalinamės Kauno arkivyskupo metropolito Kęstučio Kėvalo žodžiu pasitinkant 2023-uosius.
Šių metų Kalėdos, netoliese vykstant karui, priminė rečiau aptariamą Jėzaus gimimo istorijos fragmentą, kai Judėjos valdovas Erodas, sužinojęs apie mūsų Gelbėtojo gimimą, susirūpino savo išlikimu valdžioje ir ėmėsi žudynių bei persekiojimo. Juozapui su ką tik pagimdžiusia Marija teko bėgti į kitą kraštą.
Galime brėžti paraleles su šiandiena. Kiek šiuo metu Ukrainoje šąlančių ir ieškančių prieglaudos, kiek moterų, kurios laukiasi didžiausioje įtampoje, netikrume arba yra priverstos gimdyti kelyje, auginti vaikus svečiose šalyse?
nežiūrint susitvenkusios tamsumos, horizonte galime matyti šviesos viltį.
Vis dėlto Šventosios Šeimos vargai visuomet byloja apie viltį, kad nežiūrint viso baisaus konteksto gimė Jėzus – pasaulio Gelbėtojas ir išgirdome suskambant dangaus kareivijos giesmę: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms!” Tai yra svarbiausia Kalėdų žinia: nežiūrint susitvenkusios tamsumos, horizonte galime matyti šviesos viltį.
Yra gražiai sakoma – kuo tamsesnė naktis, tuo ryškiau spindi žvaigždės. Iš tiesų, šiemet ryškiau pamatėme daugelį svarbių dalykų. Pirmiausia, kad gyvenime esama sričių, kuriose negali būti jokių kompromisų.
Nors Vakaruose teisingai pabrėžiame bendro sutarimo ir bendruomeniškumo svarbą, vis dėlto įsitikinome, kad ne visuomet toks sutarimas įmanomas. O kartais, ginant tiesą, tenka atiduoti ir patį brangiausią turtą – gyvybę.
Šiandien ukrainiečiai išpildo Jėzaus kadaise pasakytus žodžius: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti”.
Šiandien ukrainiečiai išpildo Jėzaus kadaise pasakytus žodžius: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti” (Jn 15, 13). Jų kova remiasi meile, didesne už patį gyvenimą.
O ir mūsų laisvės kova nėra vien tolimi pasakojimai istorijos vadovėliuose. Laisvė brangiai įgyjama, tačiau labai trapi, todėl ją saugoti reikia kasdien, net ir taikos metu.
Šiemet turėjome galimybę suprasti, kiek daug mes turime, kokie turtingi esame: ne tik savo laisve, saugumu, bendruomeniškumu, tačiau ir materialinėmis gėrybėmis, kuriomis mokame dalintis – padėti nuo karo bėgantiems maistu, rūbais, aukomis, suteikti pastogę, galimybę dirbti ir užsidirbti. Džiugu, kad mokame susitelkti geriems darbams – juk norėdami išlaikyti laisvę turime nuolat stiprinti vienybę, kuri pirmoji gelbsti užklupus pavojams.
Taip pat matome, kaip svarbu stiprinti dvasinį gyvenimą. Kaip kūną sutvirtina mankšta, taip dvasią – malda, pasninkas, susivaldymai, pasiryžimai, geri darbai. Dvasinė jėga gali kalnus kilnoti, ir net ginklų ugnis prieš ją bejėgė. Tai liudijome Sausio 13-ąją prie Vilniaus televizijos bokšto, tai stebime šiandien Ukrainoje, laĩminčioje savo dvasia, užsidegimu, vienybe.
Sunkumų akivaizdoje aiškiau matome, kas gyvenime svarbiausia: žmogiškumas, tikėjimas, viltis, meilė.
Ukrainiečių didvyriškumas pabudino mus naujam gyvenimui, kuriame laisvės ir demokratijos nebelaikome savaime suprantamomis duotybėmis, bet esame pasiryžę jas apginti konkrečiais darbais.
Sunkumų akivaizdoje aiškiau matome, kas gyvenime svarbiausia: žmogiškumas, tikėjimas, viltis, meilė. Be šių dėmenų, kaip druska atskleidžiančių ir sustiprinančių gyvenimo skonį, visa gali atrodyti prėska ir pilka.
Siekime išlaikyti viltį ir ją kasdien gaivinti darbais bei pasiryžimais. Tikėkime, kad rytojaus pasaulis gali būti gražesnis, kilnesnis – šį pažadą mums dovanojo užgimęs Jėzus, kuris yra „kelias, tiesa ir gyvenimas” (Jn 14, 6) ir kurio valdžia pranoksta visas žemiškas valdžias. Jį tikintys turi amžinąjį gyvenimą – šios vilties niekas iš mūsų negali atimti.
Gagarinas isskris i kosmosa?
Koks Lions ir kur? Ką jūs čia sakote?
nes kėdė savo vietoj
toks, kad velniui labai neparankus Kauno arkivyskupas Kęstutis. Kai tik pamato apie jį ką parašyto, tuoj supuola visokie šakalai loti ir klykti ne savo balsais.
Tikrai taip.
už kunigus , kad Tikėjimas ir Dorovė paliestų visus žmones
Ar ne? Patinka tau armonika, o man vargonai, ir ka??
Lions klubas
Metropolito pareiga prižiūrėti ir rūpintis
savo pavaldinių tikėjimu ir dorove.Deja.
Kauno Metropolitas neatlieka savo
minėtų pareigų nes visur mato galimybes
džiaugsmą,viltį.Kada jo pavaldiniai reiškia
nepasitenkinimą tada jie būna iškoneveikti
Metropolito pataikūnų ir veidmainių.Todėl
Linkime Metropolitui atsakingai atlikinėti
savo pareigas Naujiuose Metuose!
skelbia kad metropolito pareiga rūpintis
Tikėjimu ir Dorove,o Kauno metropolitas
rašo apie žmogiškumą,tikėjimą,viltį ir meilę.
Ar tai metropolito pareigų supratimas???
Linkiu nevirti savo sultyse, pradėti adekvačiai elgtis su kunigais, nevaidinti viršininko, nes esi tik prievaizdas, o viršininkas Jėzus. O vyskupo viltis yra seminarija, kaip tėvui vaikai, deja ten vaizdelis visai neviltingas….by defoultu jau nepaeis….
Kaip vyskupas sėdi tabernakulio vietoj. Kur nusirito Katalikų vyskupai? Gal Graganavičius neleidžia? Ką reiškia niolika metų praleisti Amerikoj ir nieko neišmokti teologiško.
Klierikų nebėra…žlunga lietuviška bažnyčia…Vieni bankų, kiti-lenkų.?..-taip kalba žmonės…
Net Riešėj lenkiška mokykla…veltui liejo kraują savanoriai…
Lenkai nesa pinigus, lietuviai taupo, o kas moka tas uzsako ir muzika,
Situacija grigas valdo, tapkevičius dar grizina, pusė konkubinai, net kaune klebonai negyvena klebonijose, ką kalbėti apie raseinius, ukmergę, jonavą, kėdainius, bažnyčios tuštėja, kur ta viltis, nemaceks, lions?
Kartų viltingai skrisit į Havajus ateinančiais metais?