Kaune – seminaras su charizminio atsinaujinimo lyderiais iš D. Britanijos

Kovo 30 dieną Švč. Trejybės (seminarijos) bažnyčioje Kaune vyko konferencija su svečiais iš Didžiosios Britanijos tema „Ką Šventoji Dvasia sako mums kaip Bažnyčiai“.

Renginyje su įvairias tarnystes Bažnyčioje atliekančiais žmonėmis susitiko bei dalijosi katalikų evangelizacinės bendruomenės „Sion“ įkūrėja, popiežiškosios Atsinaujinimo ir misijos Bažnyčioje tarnybos lyderė Michele Moran. Ji kartu su vyru Peteriu jau ne pirmą kartą su džiaugsmu atvyksta į Lietuvą, kur, jos pačios žodžiais, mato vis augančią Bažnyčią.

Sveikinimo žodį taręs Kauno arkivyskupas Kęstutis Kėvalas šį susitikimą pavadino dovana ir palaiminimu, kai mažutėlių padrąsinti atvyko didieji – tikrai brangūs Bažnyčiai žmonės, žinomi ir kalbantys daugelyje pasaulio kraštų. Ganytojas suformulavo ir šio susitikimo aktualumą: kaip šiandien, šiuo nelengvu laiku, būti Bažnyčia, kaip naujai atverti širdis Šventajai Dvasiai, Jos vedimui?

Šia proga ganytojas padėkojo ir seminaro rengėjams – Kauno arkivyskupijos Sielovados skyriaus vadovei Vaidai Spangelevičiūtei-Kneižienei, kunigams redemptoristams Rastislavui Dluhý ir Peteriui Herteliui, Misijų mokyklos komandai – jos nariai svetingai pasitiko kiekvieną ateinantį į šį susitikimą seminarijos bažnyčioje.

Versle sakytų, jog tai jau krizė

Pirmojoje konferencijoje susitikimo viešnia Michele Moran atkreipė dėmesį, jog Bažnyčia kartais gali tapti išsiblaškiusi, susipriešinusi, nukreipusi dėmesį nuo pagrindinių dalykų. Ir tai yra viena iš velnio taktikų, kai energija pradedama eikvoti ne dėl to, kas Bažnyčioje svarbiausia. Čia buvo pasitelkti apaštalo Pauliaus padrąsinimai ir perspėjimai Efezo Bažnyčiai – „palikai savo pirmąją meilę“ (Apr 2, 4).

Pasak prelegentės, jei savęs neišjudinam, galime atsidurti pavojuje. Juk per pirmąsias Sekmines su Šventosios Dvasios vėju, Jos galia ir vedimu Bažnyčia iš Aukštutinio kambario išėjo į pasaulį.

Bažnyčia visada yra misionieriška. Jos evangelizacijos misijos svarbą suprato visi popiežiai. Tačiau kokia realybė? Pasak Micheles Moran, po 2 tūkstančių metų pasaulyje tik 2,4 milijardai žmonių yra girdėję Gerąją naujieną – tai tik 30 proc. pasaulio gyventojų. Ir tik 50 proc. krikščionių praktikuoja tikėjimą. Tame pačiame minėtame Efeze (dab. Turkijoje) dabar tėra 1 proc. krikščionių.

„Versle sakytų, jog tai jau krizė“, – kalbėjo Michele Moran, sakydama, kad šioje situacijoje negalima neigti, apsimesti ar manyti, jog viskas kažkaip savaime išsispręs. Tačiau negalima ir pamesti vilties, nes Viešpats pažadėjo būti su savo Bažnyčia iki pasaulio pabaigos. Todėl Jis kviečia: prabuskite, sustiprėkite mano Dvasioje, eikite į priekį.

Šį nelengvą Bažnyčiai laiką viešnia apibūdino kaip „strateginį“. Ji atkreipė dėmesį, koks svarbu bus Šventosios Dvasios sustiprinimas per ateinantį dešimtmetį iki 2033 metų, kai švęsime 2000 metų jubiliejų nuo Jėzaus mirties ir Prisikėlimo.

Ką turime šiandien perduoti pasauliui?

Antrojoje konferencijoje Michele Moran pasidalijo keliais praktiniais patarimais, į ką šiandien esame kviečiami Bažnyčioje, kai pasaulis dabar labai greitai ir negrįžtamai keičiasi, yra nebe toks stabilus visose srityse, kaip įsivaizdavome.

Tai kvietimas prašyti tikėjimo dovanos – meldžiant Šventosios Dvasios aplink daugėja palaiminimo, jėgos, stiprybės. Tai kvietimas teisingai suprasti pašaukimą į šventumą, kaip dvasinę pusiausvyrą, gyvenimą Evangelijos džiaugsmu, o ne vien pamaldžias praktikas. Tai kvietimas į vienybę ir būti pasiruošusiems sumokėti šios vienybės kainą kažko atsisakymu, pasiaukojimu.

Daug dėmesio konferencijoje skirta suprasti šiandienos žmonių poreikiams. Visi žmonės turi giluminį norą būti mylimi, turėti tikslą, rasti vietą, kam galėtų priklausyti. O juk mes, pasak charizminio atsinaujinimo lyderės, turime atsakymus, turime Tą, kuris nuramina visas audras.

„Bažnyčioje yra vietos visiems – ir tai turime perduoti pasauliui“, – kalbėjo Michele Moran. Daugeliui žmonių atrodo, kad Bažnyčia yra kažkam kitam, bet ne jiems. Bažnyčioje būdami kaip šeima, o ne šalta institucija, būsime žmonėms patrauklūs. Tarp mūsų jie tada jausis saugūs. Bažnyčia auga tik tada, kai jos bendruomenės kuriasi kaip šeimos.

„Ateinantys 10 metų – tai laikas, kai Dievo žmonės, Bažnyčia, turi pakilti, rimtai pažiūrėti į apaštalų išsiuntimą“, – drąsino prelegentė, kalbėdama apie Bažnyčios plėtimą, įsikuriant apleistuose namuose, apleistuose miestuose (plg. pranašą Izaiją, praplečiant savo palapines), apie „naujų vynmaišių laiką“ (plg. evangelistą Matą). Štai kur Viešpats šaukia!

Konferencijos metu ne kartą, o jai pasibaigus – ir šlovinimo vakare už miestą bei arkivyskupiją melsta Šventosios Dvasios pagalbos ir bendruomenės vedimo šiandien.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

32 KOMENTARAI

  1. Skaičiau straipsnį susidomėjęs, kol perskaičiau sakinį, kad Bažnyčia kviečiama į vienybę ir turi būti pasiruošusi sumokėti šios vienybės kainą kažko atsisakymu, pasiaukojimu. Ši vieta suneramino, nes būtent liberalmasonus atstovaujančios jėgos šiandien kviečią į tikinčiųjų vienybę, kurioje būtų atisakoma Jėzaus. Kviečia į tokią vienybę, kurioje būtų atsisakoma Šventos Komunijos, kuri būtų laikoma ne Jėzaus Kūnu ir Krauju, bet tik atminimu.
    Taip pat Švč. Mergelė Marija apsireiškimo Trevignano Romano miestelyje metu yra įspėjusi mus apie tai, kad yra jėgų, norinčių kad iš bažnyčių būtų šalinami kryžiai, nebeminima Švč. Mergelė Marija ir Šv. Komunija laikoma tik atminimu.
    Vienybė yra įmanoma tik su Jėzumi.
    Bet tikėkimės ir manykime, kad Bažnyčios vienybė svečių būtent taip ir yra suprantama.

  2. Tenka vėl priminti Kauno ganytojui, kad dabar yra Gavėnia.
    Gavėnia – intensyvesnio krikščionių pasninko, maldos, atgailos ir gerų darbų laikotarpis prieš Velykas skirtas Kristaus kančioms ir mirčiai už žmonių nuodėmes prisiminti. (iš wiki)

    Deja straipsnyje neradau nei žodžio apie Jėzaus agoniją, kančią, Marijos pervertą kalaviju širdį.
    M, Voltorta 642. Įvadas I: „DIEVO IR BE DĖMĖS MERGELĖS SŪNUS TAPO TARSI KOKS KIRMINAS“
    Kalba Jėzus:
    „Eikš. Nors šį vakarą tu beveik merdi, eikš, Aš paaiškinsiu savąją kančią. Tai ilgas kelias, kurį turėsime nueiti kartu, nes nė vienas skausmas neliko Mano nepažintas. Nei kūno, nei dvasios, nei širdies, nei sielos. Visus juos patyriau, visų jų buvau maitinamas, visi jie maldė Mano troškulį iki pat mirties.

    Jeigu pridėtum savo lūpas prie Manųjų, vis dar tebejaustum tų skausmų kartėlį. Jeigu galėtum pamatyti dabar jau spindinčiame rūbe Mano žmogystę, išvystum, kad šitie spinduliai eina iš tūkstančių tūkstančių žaizdų, kurios lyg gyvo purpuro apsiaustas dengia Mano sąnarius, sudraskytus, nukraujavusius, sumuštus ir pervertus iš meilės jums.

    Dabar Mano žmogystė spindi. Tačiau buvo diena, kai ji panašėjo į raupsuotojo kūną

    – taip jis buvo sumuštas bei pažemintas. Dievažmogis, kuris kaip Dievo ir be dėmės Merge-lės Sūnus turėjo tobulai gražų kūną, tuomet ir Jį mylinčiųjų, smalsuolių ir Jį niekinančiųjų akims buvo bjaurus. – Dovydo žodžiais tariant: „Bet aš kirminas, o ne žmogus, vienų išjuoktas, o kitų paniekintas“ (Ps 22, 7).

    Meilė Tėvui ir Tėvo kūriniams leido Man atiduoti savo kūną tiems, kurie Mane mušė, daužė Mano veidą, spjaudė į jį ir manė, kad teisingai elgiasi raudami Man plaukus, pešdami Mano barzdą, o galvą sužeisdami erškėčių spygliais. Jie viskuo pasinaudojo, kad tik jų Gelbėtojas kentėtų: narino Mano sąnarius, apnuogino Mano kaulus, nuplėšė nuo Mano kūno drabužius, šitaip priversdami itin kentėti Manąjį skaistumą. Jie prikalė Mane prie medžio, pakabino Mane lyg skerdikai kraujuojantį avinėlį, stebėjo Mano kovą su mirtimi pagiežingai šaipydamiesi – tai buvo vilkų ruja, kurią kraujo kvapas dar labiau siutino.

    Apskųstas, pasmerktas, užmuštas. Išduotas, atstumtas, parduotas. Apleistas net

    Dievo, nes ant Manęs gulė visi prisiimti nusikaltimai. Buvau didesnis vargšas ir už į plėšikų rankas patekusį elgetą, nes jie nepaliko Man net drabužių, kad galėčiau prisidengti iškan-kintą, sumuštą nuogą kūną. Buvau visiškai paniekintas, išniekintas ir apšmeižtas priešų. Padengtas visų jūsų nuodėmių purvu, įkritęs į giliausią skausmų bedugnę. Mano žvilgsnis nematė net dangaus šviesos, į Mano paskutinius maldavimus neatsiliepė ir dieviškas balsas.

    Tokios daugybės skausmų priežastį įvardija Izaijas: „…tačiau jis prisiėmė mūsų negalias, sau užsikrovė mūsų skausmus“ (Iz 53, 4).

    Mūsų sopulius! Taip, juos Aš nešiau dėl jūsų! Tačiau, kad juos sušvelninčiau, su-mažinčiau, reikėjo jūsų ištikimybės Man. O jūs nepanorėjote. Ir ką už tai gavau? Žiūrėjote į

    7

    Mane lyg į raupsuotąjį, lyg į užgautą Dievo. Taip, jūsų daugybės nuodėmių raupsai apdengė Mane lyg atgailotojo rūbas, lyg atgailos diržas; tačiau kodėl neįžvelgėte begalinio Dievo gailestingumo pro tą rūbą, kuriuo dėl jūsų buvo aprengtas Jo šventumas?

    „Bet jis buvo sužalotas dėl mūsų nusižengimų, ant jo krito kirčiai už mūsų kaltes“ (Iz 53, 5), – sako Izaijas, pranašišku žvilgsniu matydamas Žmogaus Sūnų kaip vientisą žaizdą – žmonių žaizdų išgydymui. O! Kad būtų buvęs sužeistas tik Mano kūnas!

    Jūs dar labiau sužeidėte Mano jausmus ir dvasią. Juos abu jūs pavertėte savo pašaipos taikiniu, o Mano padovanotą draugystę sutrypėte per Judą. Ištikimybę, kurios tikė-jausi, sulaužėte per Petro išsižadėjimą. Sužeidėte Mane per nedėkingumą šaukusiųjų Man: ‚Mirk!‘, nors išgelbėjau juos nuo daugelio bėdų. Sužeidėte ir Mano meilę skaudindami Mano Motiną bei vadindami Mane piktžodžiautoju – Mane, kuris iš atsidavimo Dievo reikalui atsidavė į žmonių rankas tapdamas Žmogumi, kuris kentėjo visą savo gyvenimą ir priėmė žmogišką žiaurumą tylomis, nedejuodamas.

    O juk būtų užtekę vien Mano akių žvilgsnio sunaikinti skundikams, teisėjams ir budeliams. Tačiau buvau atėjęs savo noru įvykdyti Aukos – kaip Avinėlis; buvau Dievo Avinėlis ir būsiu per amžius. Leidausi suimamas, apnuoginamas ir užmušamas, kad Mano kūnas taptų jūsų gyvybe.

    Kai buvau pakeltas, jau buvau iškankintas neįvardijamų skausmų. Mirti pradėjau jau Betliejuje, vos išvydęs pasaulio šviesą, kuri buvo bauginančiai kitokia nei dangaus. Miriau ir tada, kai skurdau, buvau tremiamas, priverstas bėgti, kai buvau nesuprastas, išduotas, priverstas kentėti dėl užgautų jausmų, melo ir piktžodžiavimo. Visa tai padarė žmonės, dėl kurių atėjau, kad sutaikyčiau juos su Dievu.

    Marija, pažvelk į savo Išganytoją! Ant Jo – ne baltas drabužis, Jo plaukai ne šviesūs, Jo akys nebeturi tau pažįstamo safyro mėlynumo. Jo drabužiai raudoni nuo kraujo, suplėšyti, išpurvinti, apspjaudyti. Jo veidas sutinęs, iškreiptas, o žvilgsnį temdo kraujas ir ašaros. Jis žiūri į tave per šitą kraujo, ašarų, dulkių luobą, dengiantį Jo vokus. Pažvelk į Mano žaizdotas rankas, belaukiančias paskutinio dūrio.

    Pažiūrėk į Mane, mažasis Jonuk, taip kaip žvelgė tavo brolis Jonas. Mano žingsniai palieka kraujuotus pėdsakus. Kraują nuo Mano išplakto kūno žaizdų nuplauna prakaitas, taip pat ir mirties baimės kraują, kuris tebėra ant Manęs nuo valandos, praleistos Alyvų so-de. Sudaužytos, sukepę lūpos taria šiuos žodžius jau mirštančios iškankintos širdies su-spaudime.

    Tokį, Mane tu dabar dažnai matysi. Esu Skausmų Karalius. Apie savo kančias kalbėti ateisiu pas tave šiuo karališku drabužiu. Sek Mane, nebodama savo mirties baimės. Aš esu Gailestingumas, todėl suvilgysiu apkartusias nuo Manojo skausmo tavo lūpas ir ramybę nešančių apmąstymų kvepiančiu medumi. Tačiau tu pasirink kraujuotuosius, nes dėka jų laimėsi Gyvenimą ir vesi į Gyvenimą kitus. Pabučiuok Mano kraujuojančią ranką ir budėk mąstydama apie Mane, Išganytoją“.

    • Valtortos kaip svarbesnės už Bibliją. Šiuo atveju – Naująjį Testamentą, kur aprašyta visa V.Jėzaus Kristaus kančia.

      • Gal tu jau laikai save aukstesniu ir uz popieziu Benedikta XVI?

        Cardinal Ratzinger in private letters has acknowledged that this work is free from errors in doctrine or morals. The Conference of Italian Bishops has acknowledged the same in its correspondence with the current editor, Dr. Emilio Pisani.

      • O kaip manotė, kas geriau išmano Jėzaus Kančią?
        Jo pabėgę apaštalai Naujajame Testamente ar pats Viešpats Jėzus , tiesiogiai apreiškiantis savo Kančią Voltortai?

  3. Kalba Jėzus:

    „Neužmiršau Aš ir savo Motinos Marijos skausmų: dėl Mano būsimos kančios Ji kentėjo ir liejo ašaras. Todėl Aš visuomet išpildau Jos prašymus. Ji Man davė viską, ir Aš Jai duodu viską. Ji pergyveno visus skausmus, todėl duodu Jai visus džiaugsmus.

    Norėčiau, kad prisimintumėte Jos išgyventą, trisdešimt trejus metus trukusią baimę, pasiekusią kulminaciją Kryžiaus papėdėje. Ji kentėjo per jus. Per jus buvo išjuokta žmonių ir vadinama pamišėlio Motina. Dėl jūsų susilaukė priekaištų iš giminių ir garbių asmenų. Dėl jūsų Ji išgirdo ir menamą išsigynimą: „Mano motina ir mano broliai yra tie, kurie vykdo Dievo valią“.

    O kas labiau už Ją vykdė Dievo valią? Ir dar kokią baisią, privertusią matyti kankinamą savo Sūnų!

    Dėl jūsų Jai teko ir sekti paskui Mane, palikti savo mažąjį namelį, prisijungti prie kitų, palikti tėviškę per sujudimą Jeruzalėje. Dėl jūsų Ji turėjo bendrauti su žmogumi, kurio širdyje jau gimė išdavystė. Dėl jūsų Ji kentėjo, kai buvau vadinamas apsėstuoju ir eretiku. Viskas, viskas buvo dėl jūsų.

    Neįsivaizduojate, kaip labai Aš mylėjau savo Motiną. Nepagalvojate, kaip jautriai Marijos Sūnaus širdis reaguodavo į Jos meilę. Manote, jog Mano kančios tebuvo vien kūniškos, o dvasiniai kentėjau nebent tada, kai buvau apleistas Tėvo.

    Ne, Mano vaikeliai! Pažįstami Man buvo ir žmogiški jausmai. Kentėjau matydamas kenčiančią savo Motiną, kuri lyg romi avelė leidosi vedama į aukos vietą, kurią skaudino Mano atsisveikinimas Nazarete prieš pradedant viešąjį gyvenimą; ir papasakotas jums atsisveikinimas prieš būsimąją kančią; ir atsisveikinimas prieš vakarienę, kada Iskarijotas jau buvo pasiryžęs Mane išduoti; taip pat ir baisusis atsisveikinimas ant Kalvarijos kalno.
    Šitomis dienomis tau tapo pažįstamos Mano fizinės kančios, kankinusios Mane kaip

    Žmogų.

    Pažinai moralines kančias, susijusias su Mano Motinos skausmais, surištas, suliedintas, susipynusias lyg tos nepraeinamų tropinių miškų lianos, kurių negalima atskirti kitaip kaip tik vienu smūgiu perkertant visas, norint prasiskinti sau kelią; mūsų skausmai buvo susiję lyg kraujagyslės, kuriomis teka vienas ir tas pats kraujas; susiję tarsi kūdikis su motinos įsčiomis, kuris miršta kartu su ja, nes įsčios teikia gyvybę, šilumą, jos maitina per motinos kraują ir augina dar negimusį, ruošia jį gyvenimui su kiekvienu motinos širdies dūžiu.

    O! Mano tyroji Motina! Ji nešiojo Mane savyje kaip ir kitos motinos savo vaisių, bet ne devynis mėnesius, o visą gyvenimą. Mūsų širdis jungė dvasiniai saitai, jos visuomet plakė kartu: kiekvienas Jos sūrių ašarų lašas nukrisdavo ant Manosios širdies, kiekviena Mano begarsė dejonė pasiekdavo ir skaudindavo Ją.

    Jums gaila motinos, kurios sūnų pasmerkė mirčiai neišgydoma liga; gailitės ir tos, kurios sūnui griežtas žmonių teismas paskyrė mirties bausmę. Tačiau pagalvokite apie Mano Motiną, jau nuo pat Prasidėjimo drebėjusią nuo minties, jog Aš būsiu nuteistas. Pagalvokite apie tą Motiną, kuri net pirmą kartą bučiuodama Pagimdytojo švelnius rausvus skruostelius, jau jautė būsimų Jo žaizdų skonį. Pagalvokite apie Motiną, kuri dešimt, šimtą, tūkstančius kartų būtų atidavusi savo gyvybę, kad tik Man nebūtų reikėję tapti Žmogumi ir būti paaukotu. Prisiminkite Motiną, žinojusią šią baisią valandą ir tuo pačiu jos troškusią, kad tik būtų išpildyta Dievo valia Viešpaties garbei ir iš meilės žmonėms. Ne, nebuvo ilgesnės ir labiau skausmingos kovos su mirtimi, kurią išgyveno Mano Motina.

    Taip pat nebuvo ir didesnio bei pilnesnio skausmo už Manąjį. Aš buvau vienybėje su Tėvu. Jis Mane mylėjo nuo amžių kaip mylėti gali tik Dievas. Jis buvo prielankus Man, Manyje Jis rado savo dievišką džiaugsmą. Jį Aš taip pat mylėjau kaip tik gali mylėti Dievas, Mano dieviškasis džiaugsmas buvo vienybė su Juo. Šis neišsakomas ryšys, nuo amžių siejantis Tėvą su Sūnumi, negali būti paaiškintas Mano žodžiais, nes jis yra tobulas, jūsų išmintis negalės nei suprasti, nei pažinti, kas yra Dievas, tai įvyks tik jums esant danguje, pas Jį.

    Ir štai Aš, lyg ta užtvanka kylant vandeniui, vis labiau ir labiau jaučiau Tėvo griežtumą. Per Mano viešąjį gyvenimą Dievas tris kartus atvėrė dangų, kad paliudytų ribotiems, nesuprantantiems žmonėms, kas Aš esu: Jordane, ant Taboro kalno ir Jeruzalėje Kančios išvakarėse. Bet Jis tai padarė norėdamas ne Man palengvinti, o žmonėms. Aš jau buvau Atpirkėjas.

    Marija, Dievas daug kartų leido žmonėms pažinti kurį nors savo tarnų, kad per juos jie būtų sukrėsti ir rastų Dievą; tam prireikdavo ir tarno kančių. Nes šis užmokėdavo už brolių paguodą bei išgelbėjimą valgydamas karčią Dievo griežtumo duoną. Argi ne taip yra? Išperkantiesiems pažįstamas Dievo griežtumas. Šlovė ateina vėliau, įvykus teisingumui. O Manoji meilė bučiuoja tuos, dėl kurių kenčia. Aš esu Jėzus, Išganytojas, tas, kuris kentėjo ir pažino, ką reiškia patirti ant savęs Dievo griežtumą, pajusti Jo atitolimą. Aš niekada nebūnu rūstus ir niekada neapleidžiu. Aš sudeginu save Meilės liepsnose.

    Kuo labiau artėjo atpirkimo valanda, tuo stipriau jaučiau, kaip Tėvas tolsta nuo Manęs. Didėjant šiam nuotoliui, mažėjo Dievo dieviškumo parama Mano žmogiškumui. Dėl to Aš visokeriopai kentėjau.

  4. Kiek suprantu Valtortos knygos irpranašystės yra atmestos. Kas yra aukščiau Valtorta ar Šventoji Dvasia, kuri yra pats Dievas. Yra Šventasis Raštas, kuriuo mes remiamės, bet ne romanais.

    • aukščiau esi tu, kuris bandai nužudyti Dievą ir padaryti jį negyvą, nors Šventajame Rašte Jėzus labai aiškiai pasakė, kad aš esu su jumis iki pasaulio pabaigos. Viešpats visais amžiais kalbėjo per savo pranašus, kuriuos tokie kaip tu norėjo užtildyti ir net žudė.

      Viešpats apsireiškia per savo Šventuosius ir primena, tai ką yra pasakęs – apie tyrumą, skaistumą, apie pasaulio išsižadėjimą, neteisimą, Dievo ir artimo meilę. Apie savo kančią, apie Kryžių, apie savao motiną.

      O kas mane myli, tą mylės mano Tėvas, ir aš jį mylėsiu ir jam apsireikšiu“.

      Jei kas mane myli, laikysis mano žodžio, ir mano Tėvas jį mylės; mes pas jį ateisime ir apsigyvensime.

      o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs.

    • Cardinal Ratzinger in private letters has acknowledged that this work is free from errors in doctrine or morals. The Conference of Italian Bishops has acknowledged the same in its correspondence with the current editor, Dr. Emilio Pisani.

    • Įdomu, o kas yra aukščiau – ar kai pabėgę apaštalai perpasakoja Jėzaus Kančios įvykius ar kai apie Kančios įvykius pasakoja juos asmeniškai išgyvenęs įvykių dalyvis, tuo pačiu apreikšdamas ir savo slaptus, vidinius skausmus ir sužeidimus?

    • Už tai tu esi tikras pranašas:)

      The Poem of the Man-God, as it is titled in the current English translation, or the “Gospel as it was revealed to me”, as it is known in subsequent Italian editions, is now in its fourth Italian edition. It has been translated into many other languages. Cardinal Ratzinger in private letters has acknowledged that this work is free from errors in doctrine or morals. The Conference of Italian Bishops has acknowledged the same in its correspondence with the current editor, Dr. Emilio Pisani.

    • Aš manau, kad proto bokštai ir tikėjimo vedliai, kurie nusprendžia kas yra tikras pranašas, o kas netikras pranašas tikrai turėtų suprasti angliškai, nes visi žmonės mokosi šią kalbą vidurinėje mokykloje 10 metų ir dar aukštojoje mokykloje, nekalbant jau apie tai, kad viena iš Šventosios Dvasios charizmų yra kalbų dovana 🙂

      • Pažeminti reikia tuos, kurie nemoka anglų kalbos. Dabar madinga patapo kietuoliais būti. Kur tai parašyta, kad šv. Dvasios charizmų yra kalbų dovana?

      • Bet uz tai labai geras žmogus. Kai Jėzus atkeliaudavo į Jeruzalę, tai priimdavo jį su apaštalais nakvynei. Ir moteris, kurios atkeliaudavo su Mergele Marija.

        Ir kai visi Jėzų pasmerkė, Lozorius Jėzaus neišdavė. Pas jį susirinko visi pabėgę Jėzaus mokiniai.

        O daugelis vargšų, kuriems Jėzus buvo gera padaręs, kartu su minia, rėkė; “Ant Kryžiaus jį”, Paleiskite mums Barabą.

      • Lozorius gal ir geras buvo. Bet šiandien daug turtingųjų yra nepasotinamų, kurie vargšų darbu susikrovė turtus. Netgi pati Bažnyčia girdi tik turtinguosius.

      • Bet pvz yra ir turtingų geradarių Bažnyčioje. Pvz. Marijos radijos direktorė, kuri organizuoja daugybė naktinių arodacijų, kuriose ir pati su vyru dalyvauja. Kiekvieną pirmą mėn. penktadienį visą naktį meldžiasi Dievo Gailestingumo šventovėje, Šiluvoje kiekvieno mėn iš 12 į 13 naktinėje adoracijoje. Per visų atlaidų naktines adoracijas. O kiek vargšų tikinčiųjų tuo metu saldžiai miega ir smerkia VISUS turtuolius. Jie net radijo nesugeba naktį įsijungti ir kartu pasimelsti.
        Ir visos šios naktinės adoracijos vyksta ne kunigų ar vyskupų iniciatyva, bet šios kai kurių taip niekinamos “turtuolės” dėka ir iniciatyva. Šiluvoje ar Kaune ir vyskupas Kėvalas dažnai meldžiasi naktinėje Adoracijoje, aukoja 5-6 val rytines MIšias.

        Jie daro gerus darbus Dievui.garbei, kai niekas nemato, o paskui “vargšai” juos keikia ir patys save prasikeikia.
        Daug šventųjų buvo turtingi. pvz. šv. Kazimieras.
        Ne veltui Dievas pasakė, neteisk…Tik Dievas mato žmogaus širdį ir gali ją įvertinti.

      • Aciū Marijos radijo direktorei, kad organizuoja naktines adoracijas. Deja, Jūs klystate, kad visi miega. Kartu meldžiuosi adoracijose kada meldžiamasi Dievo gailestingumo šventoveje, Šiluvos kiekvieno mėn.iš 12 į 13 naktinėje adoracijoje, Žemaičių Kalvarijos naktinė adoracija pirmomis mėnesio dienomis. Taigi, saldžiai nemiegama per adoracijas, o itin dvasiškai praturtina. Jūs gal miegate? Ir gebu įsijungti Marijos radijo ir kartu melstis. Ačiū Marijos radijui. Be to, aukoju ir daug daugiau aukoju būtent Marijos radijui. Mano darbai būna taip pat gailestingumo darbai nematomi. Tik Dievas mato mano širdį ir nuoširdumą. Reklamos negaunu (ir nereikalauju), kaip turtingieji verslininkai, kurie niekur nedalyvauja net šv. Mišiose. Pasimelskim ir už juos. Bet kun.neturetu jų nuolat akcentuoti ir nepriekaištauti tiems, kurie neturi didelių sumų eurų aukos bažnyčiai. Amen.

    • Kietuoliai yra tie, kurie per 10 metų mokykloje besimokydami, nebugebėjo išmokti anglų kalbos, bet už tai jaučiasi kompetetingi ir dar be jokių argumentų ir dar su šauktukais aiškinti, kad Voltorta netikra pranašė.
      Taigi patys ir nustatėte bendravimo standartus. Patys ir niekinate kitus, tai nederėtų čia virkauti, kai gaunate atgal.

      Šventosios Dvasios charizma kalbų dovana? Kur tai parašyta? Evangelijoje tai parašyta. Naujajame Testamente.

  5. Šventoji Dvasia yra ten, kur yra skaistumas, tyrumas, pasaulio ir savęs išsižadėjimas, Kryžiaus ir Kančios slėpinių apmąstymas. T.y. kuo labiau išsituštini nuo savęs ir pasaulio, tuo labiau esi pripildomas Šventosios Dvasios. Taip Šventoji Katalikų Bažnyčia mokė per visus amžius.

    O šiame staripsnyje tai net nepaminėta. Kaip nepaminėtas nei Jėzaus, nei Marijos vardas, nei Šventoji Komunija. Cia turbūt turima omenyje, kad jų reikės išsižadėti dėl vienybės 🙂 Ir dar pamaldžių praktikų 🙂

  6. Ogi štai ką.
    Būti pasirengusiems duoti atsakymus kiekvienam, kuris nori gilinti savo tikėjimo žinias. Turėti laiko bei noro aiškinti ir racionaliai pagrįsti tikėjimo tiesas. Argumentuotai paneigti klaidinančius teiginius apie Dievą. Mokyti žmones atskirti tikrus pranašus nuo netikrų.
    Juk ir Jėzus mokė žmones, aiškino klystantiems apie netikrus tikėjimus ir darydavo tai nepailsdamas. Apaštalai diskutuodavo su įvairias žmonėmis, gynė tikėjimą, nurodydavo klystantiems jų klaidas.
    O dabartiniai kunigai? Apologetika jiems svetimas dalykas. Neturi laiko ar noro? O gal neturi kompetencijos? Visokios mintys lenda į galvą. “A, vistiek jie taip darys”, – turima galvoje eis ne tais keliais kažko nesuprantantys parapijiečiai. Žinoma darys, jei jiems niekas nepaaiškins, nepamokys kaip atskirti grūdus nuo pelų.
    Ir tie aiškintojai esate pirmiausia jūs, kunigai. Juk jūs eate apaštalų įpėdiniai. Ar jūs nepagalvojate, kad Dievo Teisme mes visi turėsime atsakyti , kad nepadarėme kažko, ką privalėjome padaryti. Juk jūs esate Kristaus vynuogyno darbininkai. Gal jau metas atsikelti iš patogaus pavėsiuko po vynuogės krūmeliu ir pradėti dirbti?

  7. Dėl Voltortos – dalis dvasininkijos ją priima ir platina, dalis ją atmeta.
    Viešpats Jėzus sako – Manosios avys klauso mano balso; aš jas pažįstu, ir jos seka paskui mane. Aš joms duodu amžinąjį gyvenimą; jos nežus per amžius, ir niekas jų neišplėš iš mano rankos. Tėvas, kuris man jas davė, yra aukščiau už viską, ir niekas jų neišplėš iš Tėvo rankos.

    Tai Dievo vaikams mažutėliams nesvarbu ką sako tas ar tas kunigas, kad ir egzorcistas, nes jie skaito Voltortą ir kt apreiškimus ir tiesiog atpažįsta savo Viešpaties balsą – tyrą, skaistų, pripildytą dieviškos išminties, liūdesio, meilės Dievui ir žmonėms ir seka Viešpaties pamokymais ir priminimais, nori budėti su Viešpačiu ir Jo Motina, nori Jį paguosti Jo nesibaigiančioje Agonijoje ir Kančioje.

  8. Galatams 5- Aš sakau: gyvenkite Dvasia, ir jūs nepasiduosite kūno geismams. 17 Mat kūno geismai priešingi dvasiai, o dvasios – kūnui; jie vienas kitam priešingi, todėl jūs nedarote, kaip norėtumėte. 18 Bet jei leidžiatės Dvasios vadovaujami, jūs nebesate įstatymo valdžioje. 19 Kūno darbai gerai žinomi – tai ištvirkavimas, NETYRUMAS, gašlavimas, 20 stabmeldystė, burtininkavimas, priešiškumas, nesantaika, pavyduliavimas, piktumai, vaidai, nesutarimai, susiskaldymai,[i3] 21 pavydai, girtavimai, apsirijimai ir panašūs dalykai. Aš jus įspėju, kaip jau esu įspėjęs, jog tie, kurie taip daro, NEPAVELDĖS DIEVO KARALYSTĖS.
    22 Dvasios vaisiai yra meilė, džiaugsmas, taika, kantrybė, malonumas, gerumas, ištikimybė, 23 romumas, susivaldymas. Tokiems dalykams nėra įstatymo. 24 KURIE YRA KRISTAUS JĖZAUS, TIE NUKRYŽIAVO SAVO KŪNUS SU AITROMIS IR GEISMAIS.

    Labai aiškiai parašyta, kad NETYRUMAS nepaveldės Dievo karalystės ir kas priklauso Jėzui Kristui, tie nėra valdomi netyrų geismų.

Komentuoti: Anonimas Atšaukti atsakymą

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte