Toma Mackevičienė – Vydmantų parapijos katechetė, Palangos senojoje gimnazijoje ir Kretingos pranciškonų gimnazijoje dėsto tikybą. Ji – ir keturių vaikų mama, kartu su vyru savanoriaujanti Telšių vyskupijos šeimos centre, esančiame Palangos parapijoje, kur ruošia sužadėtinius Santuokos sakramentui.
Be to, Toma yra FEMM vaisingumo pažinimo metodo mokytoja, kuri aktyviai dalijasi savo žiniomis apie moters sveikatą ir ciklo dėsningumus.
Interviu metu Toma pasakoja apie savo pašaukimą, darbą su jaunimu ir sužadėtiniais, FEMM metodo naudą bei viziją – ugdyti sąmoningas, atsakingas moteris ir merginas, kurios geriau pažintų savo kūną ir priimtų teisingus sprendimus.
– Kaip atradote pašaukimą būti tikybos mokytoja ir ką jums reiškia ši misija?
– Vieną pavasarį į mūsų mokyklą atvyko būsimi broliai pranciškonai su studentų grupele iš Kretingos. Jie buvo linksmi, laimingi ir labai gražūs. Jie kalbėjo mums apie Dievą, giedojo giesmes, bendravo asmeniškai, ir tai mane taip stipriai paveikė, kad net neatsimenu, kaip grįžau namo. Atrodė, jog kažkas mane neša, o aš buvau neapsakomai laiminga… Tada ir pažinau Jėzų. Man buvo šešiolika.
Nuo tada pradėjau kelti klausimus ir ieškoti atsakymų apie Dievą. Mano aplinkoje buvo nedaug žmonių, galinčių padėti, todėl labai stipriai pradėjau svajoti apie religijos studijas Vytauto Didžiojo universitete. Tada gimė ir noras perduoti žmonėms žinią, kad gyvenimas su Dievu yra labai gražus ir šviesus. Norėjau, kad visi pažintų Jėzų tokį, kokį pažinau aš.
Taigi mokyti tikybos – tai mano išsipildžiusi svajonė. O ką Dievas daro tiems, kuriuos aš mokau, – jau Jo reikalas. Žodis „misija“ man atrodo toks rimtas ir svarbus, tarytum reikėtų nuveikti kažką sunkaus ar beveik neįveikiamo… Bet man viskas taip patinka ir džiugina, kad nežinau, ar galėčiau tai pavadinti misija (juokiasi).
– Ar nesunku su paaugliais kalbėti apie tikėjimo tiesas šiandieninėje kultūroje?
– Nesunku. Mes visi – maži, paaugliai, jauni ir jau senstantys – norime tiesos. Tikėjimo tiesos šiuolaikinėje kultūroje yra beveik vienintelis stabilus dalykas; jos yra amžinai aktualios ir nekintančios, kaip inkaras, laikantis laivą audroje. Paaugliui tiesa yra reikalinga kaip oras, ir jei sugebame atrakinti jų širdis, mes jas laimime, o jaunas žmogus įgauna saugumo jausmą.
– Kaip jaunimas reaguoja į tikybos pamokas – ar jie noriai renkasi šį dalyką?
– Jaunuoliai renkasi šią discipliną ir labai džiugu, kad daugelis pasirinkusiųjų drąsiai išpažįsta, kad yra tikintys. Tai reiškia, kad tikėjimas svarbus ir bus svarbus ateities kartoms, gal net labiau nei šiai kartai.
– Kokius klausimus užduoda moksleiviai apie tikėjimą ir gyvenimo prasmę?
Klausimai būna įvairūs, dažnai provokuojantys diskusijas. Paauglystė yra etapas, kai reikia tikrinti ribas, laužyti taisykles ir stebėti pasekmes, tirti, ar dėsniai ir tiesos galioja visiems, ar esu išimtis. Mano tikslas – paskatinti juos kritiškai mąstyti, tikrinti faktus, svarstyti, kokia yra kiekvieno gyvenimo prasmė ir bandyti atpažinti Dievo ženklus savo gyvenime. Jie labai jautrūs neteisybei, išdavystei ir veidmainystei.
– Ką jums ir jūsų vyrui reiškia darbas su sužadėtiniais ruošiant juos Santuokos sakramentui?
– Savanoriaujame Telšių vyskupijos šeimos centre, Palangos parapijoje, kur ruošiame sužadėtinius Santuokos sakramentui. Man tai reiškia dar vieną savęs išsipildymą, o vyrui – didžiausią galvosūkį, nes reikia surasti laiko įtemptuose dienos darbuose. Kursų formatas toks, kad kartais prisireikia paatvirauti apie malonius ir nelabai malonius santuokos aspektus, o vyrams tai ne visada prie širdies.
Bet manau, kad tai geriausia mūsų bendradarbiavimo veikla ir laiko investicija, nešanti vaisius ne tik aplinkinių labui, bet ir mums kaip porai. Įsivaizduokite: kasmet turime galimybę kartu praeiti šį nuostabų kelią su jaunais žmonėmis, dalintis Bažnyčios mokymu apie santuoką ir savo asmenine patirtimi. Mes tarsi iš naujo išgyvename viską nuo pradžios iki šios dienos. Tai mus vienija, leidžia vėl naujai atrasti vienas kitą ir prisiminti meilės jausmą, su kuriuo kūrėme savo šeimą. Kadangi temos labai aktualios, mes nuolat mokomės bendrystės, draugystės, bendravimo, konfliktų sprendimo, supratimo ir panašių įgūdžių.
– Kaip atradote FEMM vaisingumo pažinimo metodą ir kodėl nusprendėte to mokyti kitus?
– Savanorystė šeimos centre atvedė ir prie vaisingumo temos. Prieš pradėdami vesti kursus, patys turėjome baigti mokymus visomis tomis temomis, kuriomis kalbame. Mokymus veda tų sričių profesionalai, o viena iš jų buvo ir vaisingumas. Beje, ši tema yra jautriausia, sunkiausia ir savanorių pačių nemėgstamiausia. Per mokymus mus aplankė Kreitono metodo mokytoja Ingrida Jazgevičienė, kuri pristatė šį natūralų šeimos planavimo metodą.
Mane sužavėjo idėja išmokti šio metodo, kad galėtume taikyti savo šeimoje, tad taip ir padarėme. Matyt, buvau labai užsidegusi mokinė, nes praėjus keletui metų gavau pasiūlymą Amerikoje nuotoliniu būdu mokytis FEMM metodo ir tapti jo mokytoja. Labai nustebau, kai sužinojau, kad esu vienintelė tikybos mokytoja tarp lietuvių, kurie mokėsi kartu ir turi medicininį išsilavinimą. Studijos prasidėjo su mintimi tapti šio metodo ne tik vartotoja, bet ir mokytoja. Apsispręsti padėjo viliojanti mintis prisidėti prie šio gėrio atėjimo į Lietuvą, ir jau šių metų spalio mėnesį prasidės studijos lietuvių kalba.
FEMM studijų programa man asmeniškai atnešė naudą: jei anksčiau Kreitono metodą naudojau tik kaip priemonę šeimos planavimui, tai FEMM suteikė gilesnį supratimą apie mano kaip moters savijautą ir jos ryšį su vaisingumu. Išmokau suprasti, kas daro įtaką mano savijautai, kaip tas žinias pritaikyti praktikoje ir skaityti savo kūno siunčiamus ženklus. Pradėjau labiau sau patikti ir save priimti. Galiu drąsiai teigti, kad tapau laimingesne moterimi, nes galiu priimti apgalvotus sprendimus, susijusius su savo sveikata, suprasdama pasekmes. Tiesa išlaisvina.
– Ar lengva su jaunimu kalbėti apie lytiškumą, kūno kalbą ir vaisingumą?
– Man lengva, nes nebijau šių temų. Žmogus yra tiek kūnas, tiek siela, abiems reikia daug dėmesio.
– Kaip FEMM metodas gali padėti merginoms ir moterims geriau pažinti save bei priimti atsakingus sprendimus? Ar sulaukiate daug susidomėjimo? Kaip moterys jus suranda?
– Žinoma, dėmesio labiausiai sulaukiame iš šeimos centrų savanorių bei sužadėtinių, nes tai viena iš pasiruošimo santuokai temų. Moterys susiranda mus įvairiais būdais: per pažįstamas moteris, per Marijos radiją, socialines grupes. Daug informacijos galima rasti tinklalapyje napro.lt, kuriame yra visų Lietuvos mokytojų kontaktai.
Mes, kaip mokytojai, pirmiausia mokome teorijos, o tada padedame praktiškai ją pritaikyti. Mūsų užduotis – padėti moteriai ar merginai atpažinti savo ciklo algoritmus, išaiškinti, kas jos atveju yra norma, o kada verta susirūpinti dėl sveikatos. Mokome skaityti biožymenis. Žinodama savo vaisingumo ciklo dėsningumą, moteris gali daug svarbios informacijos pateikti gydytojui ir greičiau atpažinti infekcijas ar kitus sveikatos sutrikimus. Moteris pradeda geriau save pažinti ir suprasti, įgauna daugiau pasitikėjimo, kas daro įtaką jos pasirinkimams.
– Kokie jūsų tikslai, svajonės ateičiai kaip šios srities profesionalės?
– Man labai patinka FEMM filosofija, šios kompanijos tikslas – suteikti visapusišką, mokslu ir medicininiais tyrimais paremtą informaciją apie moters vaisingumą, jo įtaką bendrai sveikatai. Taip informuota moteris pajėgi priimti sprendimus, ji tampa visaverte dalyve savo sveikatos klausimais. Mūsų komandos svajonė, kad kuo daugiau moterų ir merginų gautų šią kokybišką informaciją. Mūsų svajonė – vaisinga Lietuva. Aš asmeniškai svajoju, kad kuo daugiau paauglių mergaičių kuo anksčiau gautų kokybišką ugdymą apie jų vaisingumą. Turime nuostabią TeenFEMM programą paauglėms. O mūsų tikslas – skleisti šią žinią kuo plačiau.
– Labai įdomu išgirsti apie jūsų šeimą…
– Su vyru esame laimingi ir kitą vasarą švęsime 25 metų santuokos jubiliejų. Turime keturis nuostabius vaikus – dvi dukras ir du sūnus. Vyresnieji vaikai seka pedagogų keliais, o 16 metų dukra ir 11 metų sūnus dar moksleiviai. Kažkaip sunku pasakoti apie šeimą, bet mums tai didžiausias džiaugsmas ir palaima.
