Pasau vyskupas Stefanas Osteris (Bavarija) sekmadienį ryžtingai apgynė amerikiečių vyskupą Robertą Barroną ir kartu griežtai sukritikavo tai, ką pavadino „blankia katalikybe“ (angl. beige Catholicism) Vokietijoje.
Jo pareiškimas nuskambėjo liepos 27 d. Miunsteryje, kur vyskupui Barronui įteiktas Josefo Pieperio apdovanojimas. Įteikimą lydėjo aštri kritika iš kai kurių Vokietijos katalikiškų grupių ir politinių organizacijų.
Barronas buvo apkaltintas tuo, kad esą propaguoja „išskirtinę tapatybės politiką“ ir bendradarbiauja su tinklais, kurie „ideologiškai remia autokratines politines jėgas“, pranešė CNA Deutsch.
Protestuotojai – tarp jų vietos Žaliųjų partija, vyskupijos pasauliečių asociacija ir Katalikiškosios jaunimo organizacijos BDKJ atstovai – surengė viešą budėjimą, reikšdami nepritarimą Barrono esą palaikomai Donaldo Trumpo politikai ir kritiškai vertinamoms pozicijoms LGBTQ+ klausimais.
Miunsterio universiteto Katalikų teologijos fakultetas pareiškė savo „sumišimą“ dėl šio apdovanojimo skyrimo.
Atsakydamas į protestus savo laudatio kalboje, vyskupas Osteris sakė: „Kai girdžiu, kaip kai kurios mūsų šalies nuomonės refleksiškai bando apšmeižti vyskupą Barroną kaip dešinįjį ar Trumpo šalininką, tokia greitai prilipdyta etiketė daugiau pasako apie pačius vertintojus – ir neretai apie mūsų Bažnyčios sistemą bei jos žiniasklaidos procesus – nei apie patį vertinamąjį.“
Osteris pateikė platesnę šiuolaikinio Vokietijos katalikybės analizę, tvirtindamas, kad ši vis labiau linksta atsisakyti Magisteriumo mokymo, prisitaikydama prie kultūrinių nuostatų.
Jis apibūdino reiškinį, kai „daugelis mūsų Bažnyčioje iš esmės atsisakė privalomų doktrininių pozicijų“ svarbiausiais antropologijos ir sakramentinės teologijos klausimais.
Ypač jis įspėjo apie tai, ką vyskupas Barronas vadina „blankia katalikybe“ – tai reiškinys, kai „vyraujanti kultūra ima dominuoti tikėjimą ir pritaiko jį sau“, o tikėjimas pats nebekeičia kultūros.
Tokios tendencijos, pasak jo, veda prie „gerai finansuojamos ramybės katalikybės“ Vokietijoje, kuri „iš esmės prarado dvasinę galią ir patrauklumą“.
Pasak vyskupo, daugelis Vokietijos kritikų jaučia diskomfortą dėl autentiškos evangelizacijos. „Naujoji evangelizacija mūsų vokiškos formos Bažnyčioje neturi lengvo kelio“, – pastebėjo jis.
„Daugeliui ji atrodo erzinanti ar įtartina. Bet kadangi ‘naujoji evangelizacija’ yra vyskupo Barrono ištikimos veiklos šerdis, kritikams beveik neišvengiamai atrodo, kad jis turi būti dešiniųjų stovykloje.“
Osteris numatė, kad netrukus kils klausimų: „Daugiau žmonių klaus, kaip taip nutiko, kad vyskupas Barronas turi tokią didelę įtaką mūsų šalyje ir jau seniai yra atsinaujinimo vilties švyturys daugeliui jaunų žmonių? Kaip tai įmanoma, nors jis toks ištikimas Magisteriumui?“
Josefo Pieperio fondas, skyręs apdovanojimą Barronui, pabrėžė jo „neabejotiną artimumą Pieperio religijos filosofijai“ ir pastangas atkurti „protu pagrįstą prieigą prie neiškreipto Katalikų tikėjimo išpažinimo“ šiuolaikinėje misijų aplinkoje.
Barronas – turintis daugiau kaip 6 milijonus sekėjų įvairiose socialinėse platformose ir devynis garbės daktaro vardus – yra tarnystės Word on Fire įkūrėjas, per skaitmeninę evangelizaciją pasiekiantis milijonus žmonių visame pasaulyje.
Jo pagrindinė nuostata – „nebanalinti tikėjimo“.
Josefo Pieperio apdovanojimas įsteigtas pagerbti garsaus vokiečių katalikų filosofo (1904–1997) atminimą. Pieperis buvo žinomas dėl prieinamos tomistinės filosofijos interpretacijos ir įžvalgų apie laisvalaikį, kontempliaciją bei tikėjimo ir proto santykį.
