Savo sekėjus Jėzus pavadino žemės druska ir pasaulio šviesa: „Jūs žemės druska.<…> Jūs pasaulio šviesa“ (Mt 5, 13–14). Šiais žodžiais Jėzus aiškiai nurodė, kokie turi būti jo mokiniai ir kokią misiją jie turi atlikti pasaulyje: būti druska – saugoti visuomenę nuo moralinio sugedimo, ir būti pasaulio šviesa – visiems rodyti kelią pas Dievą.
Apaštalas Paulius laiške Efezo krikščionims rašė: „Kadaise buvote tamsa, o dabar esate šviesa Viešpatyje. Elkitės kaip šviesos vaikai“ (Ef 5, 8). Kad būtume šviesos vaikai, turime gyventi Kristaus palaiminimų šviesoje; mes juos jau apmąstėme praeitą sekmadienį: Palaiminti beturčiai dvasia, gailestingieji, taikdariai, tyros širdies, persekiojamieji… (plg. Mt 5, 1–12). Ar įmanoma taip aukštai iškelti moralinę kartelę?
Sausio 27-ąją minėjome palaimintąjį arkivyskupą Jurgį Matulaitį, kuris paliko pavyzdį, kad tikrai įmanoma gyventi pagal Jėzaus palaiminimus. Palaimintojo Jurgio gyvenimo grožis spindi jo paliktoje maldoje:
„Duok, Dieve, kad mes būtume pagauti tos didelės vienos minties – dėl Bažnyčios dirbti, vargti, kentėti; kad būtume pagauti to vieno geismo, nieko čia ant žemės nesitikint, neieškant, jokio sau pelno nelaukiant, savo gyvenimą pašvęsti Dievui, Bažnyčiai; sudilti, sunykti darbuose, varguose ir kovose dėl Bažnyčios; kad mes turėtume tą didelį narsumą jokių kliūčių iš pusės pasaulio ir jo galybių nesibijant, jokiam bailumui nepasiduodant, eiti drąsiai į darbą, į kovą dėl Bažnyčios, tenai, kur labiausiai to reikia, tai yra kur pasaulietiškoji valdžia persekioja Bažnyčią, vienuolijas, varžo Bažnyčią ir jos organizacijas ir įstaigas; kad mes tik to vieno bijotumės, – numirti nieko dar nekentėję, nevargę, nedirbę dėl Bažnyčios, dėl sielų išganymo, dėl Dievo garbės; kad mūsų mintys, geismai, norai vis į tą pusę linktų, kaip čia visur Kristų įnešus, jo dvasią perėmus, kaip visur Katalikų Bažnyčios vardą išaukštinus.“ Šitoks buvo palaimintasis arkivyskupas Jurgis – kaip meldėsi, taip ir gyveno…
Duok, Dieve, kad mes būtume pagauti tos didelės vienos minties – dėl Bažnyčios dirbti, vargti, kentėti.
Gyvendami pagal Kristaus palaiminimus, mes tampame atsparūs blogiui; su juo kasdien grumiamės, skaitydami Šventąjį Raštą, melsdamiesi, susivaldydami. Šito nedarydami, Jėzaus žodžiais tariant, galime tapti skonio netekusia ir tik išmesti tinkama druska.
Pasaulio šviesa tampame ištikimai laikydamiesi meilės įsakymo. Pranašas Izaijas ragino izraelitus „dalytis su alkstančiu savo duona, priglobti vargšą ir benamį, aprengti, ką pamačius, nuogą, neatsukti nugaros saviesiems“ (Iz 58, 7).
Jėzus dar aukščiau iškėlė meilės kartelę; iš savo sekėjų jis reikalavo net priešų meilės: „Aš jums sakau: mylėkite savo priešus, laiminkite jus keikiančius, darykite gera tiems, kurie jūsų nekenčia, ir melskitės už savo skriaudėjus ir persekiotojus, kad būtumėte vaikai savo Tėvo, kuris danguje; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5, 44–45).
Šie Jėzaus žodžiai turi tapti mūsų gyvenimo svarbiausia gaire. Tai ypač svarbu šiandien, kai Lietuvoje matome daug žmonių susipriešinimo. Internetinėje erdvėje ir socialiniuose tinkluose daugelis apie kitus tiesiog su pasimėgavimu kalba tik neigiamus dalykus. Tikintys žmonės turi būti kitokie; apie juos Jėzus kalbėjo: „Kas seka manimi, nebevaikščios tamsoje, bet turės gyvenimo šviesą“ (Jn 8, 12). Ta šviesa yra nesavanaudiška meilė, kurią dovanojame mus supantiems žmonės.
Prie Kauno arkikatedros palaidotas prelatas Adomas Jakštas, o jo antkapyje įrašyti žodžiai: „Mes ne savo ugnimi žėruojam ir ne sau aplinkui šviesą liejam.“ Pasitikrinkime, ar žėruojame meilės ugnimi, ar aplink save liejam Evangelijos šviesą?
Labai gera tema apie tai, kad Bažnyčia turi būti pasaulio šviesa ir druska.
Straipsnyje rašoma:
Duok Dieve, kad mes turėtume tą didelį narsumą jokių kliūčių iš pusės pasaulio ir jo galybių nesibijant, jokiam bailumui nepasiduodant, eiti drąsiai į darbą, į kovą dėl Bažnyčios, tenai, kur labiausiai to reikia, tai yra kur pasaulietiškoji valdžia persekioja Bažnyčią… kad mes tik to vieno bijotumės, – numirti nieko dar nekentėję, nevargę, nedirbę dėl Bažnyčios.
Prie šio sakinio galima pridurti tik vieną, kad Bažnyčia turėtų nesibijant pasaulio valdžių eiti drąsiai į kovą ne tik dėl savęs pačios, bet ir dėl visų žmonių.
Šventajame rašte mokoma, kad turime užsistoti taip pat ir už našles, už našlaičius, už visus skriaudžiamuosius, apginti jų teises.
Visi tikintieji, visa Bažnyčia turi jausti žutbūtinį norą užsistoti ir apginti skriaudžiamus prievartaujamus skiepytis vaikus ir jų mamas, kurios pasiryžusios dėl savo vaikų eiti žiemą protestuoti basomis kojomis, visus prievartaujamus studentus, darbuotojus, kuriems yra grasinama atimti jų pajamas, pragyvenimą, ateitį.
Visi tikintieji, visa Bažnyčia turi jausti žutbūtinį norą užsistoti ir apginti tuos kurie yra segreguojami, per visus užvaldytus media kanalus viešai žeminami, vadinami antivakseriais, vatnikais, iš kurių tyčiojamasi, per valstybinę televiziją yra atvirai siūloma diskriminuoti jų vaikus iš jų atimant viską, net ir maistą, pasmerkiant juos net bado mirčiai.
Žemės druskos pavyzdys man yra a.a. kunigas Juozas Zdebskis, kuris buvo šviesus ir tuo pačiu drąsus tiesos vyras.
Duok Dieve, kad visi tikintieji, visa Bažnyčia turėtų tą narsumą stoti prieš bet kokią neteisybę tiek prieš pačią Bažnyčią tiek prieš visus skriaudžiamuosius, stovėtų drąsiai už tiesą.
Ką tik buvau įsijungęs šv. Mišių transliaciją iš Dievo Gailestingumo šventovės.
Šventovės rektorius kun. Povilas Narijauskas per pamokslą išsakė mintį, kad neutralitetas blogio atžvilgiu yra neįmanomas.
Jei kas nors laikosi neutraliteto blogio atžvilgiu, tai reiškia, kad jis leidžia šiam blogiui būti ir augti.
Jei kas laikosi neutraliteto blogio atžvilgiu, tai jis yra to blogio pusėje.
Nebūkime šalti ir neutralūs, būkime karštai tiesos ir teisingumo pusėje.
Dar norėčiau išsakyti mintį apie gerbiamo arkivyskupo straipsnio teiginį, kad Lietuvoje matome daug žmonių susipriešinimo, internetinėje erdvėje ir socialiniuose tinkluose daugelis apie kitus tiesiog su pasimėgavimu kalba tik neigiamus dalykus.
Tas yra tiesa, žmonės yra susipriešinę, jaučiantys priešiškumą vieni kitiems ir mano nuomone labai gerai, kad Bažnyčia tai įvardina, atkreipia dėmesį į šią problemą.
Tik norėčiau pabrėžti šios problemos vieną aspektą, kuris manau yra svarbus.
Manau, kad su mūsų žmonėmis nutiko lygiai tas pat, kaip su Šventajame Rašte aprašomais žmonėmis, kurie vieną dieną garbino Jėzų, tiesė Jam drabužius po kojomis, o kitą dieną jautė jam didžiulį pyktį, reikalavo sunaikinti Jį, prikalti prie gėdos stulpo.
Ši Biblijoje aprašyta transformacija neįvyko pati savaime.
Ne patys žmonės taip įniršo, natūraliam įniršiui nebuvo jokių priežasčių.
Šiais žmonėmis buvo sumanipuliuota, panaudojant prieš juos juodąsias minios valdymo technologijas, siekiant juos nuteikti prieš Jėzų sukelti jiems įniršį. Tai padarė valdžioje esantieji fariziejai.
Šventajame Rašte yra aprašytas jų manipuliacijos būdas. Rašoma, kad fariziejai pasiuntė į žmonių minią savo agentus, kurie tolygiai pasiskirstė minioje tam tikrais intervalais ir garsiai šaukė prieš Jėzų nukreiptus piktus šūksnius. Tokiu būdu atsitiktinai minioje atsidūrusiam žmogui buvo sukeltas įspūdis, kad visa minia, visi aplink esantys žmonės be galo nekenčia Jėzaus. Žinant, kad žmogus yra bendruomeniška būtybė, kuriam labai svarbi yra aplinkinių nuomonė, noras būti kartu su visais, neišsiskirti iš minios, kuris būdamas minioje tiesiog impulsyviai nesusimąstydamas persiima minios nuotaikomis.
Buvo sumanipuliuota žmonėmis sukuriant apgaulingą melą, kad visi žmonės nekenčia Jėzaus, sukuriant piktumo prieš Jėzų visuotinumo iliuziją.
Dabar palyginkime biblijinio laikotarpio valdžioje buvusių fariziejų veiksmus su mūsų valdžioje esančiųjų konservatorių veiksmais.
Mūsų valdžioje esančių konservatorių veiksmai yra lygiai tokie patys, nuo senųjų laikų žmonių manipuliavimo juodųjų technologijų esmė nepasikeitė.
Konservatoriai lygiai taip pat kaip senieji fariziejai stengiasi sukurti piktumo prieš jiems nepatinkančiuosius visuotinumo iliuziją.
Visi kurie konservatoriams neįtinka yra apšaukiami vatnikais, rusų agentais, liaudies priešais, nežmonėmis, jedinstvininkais.
Šie žmonės yra ne tik apšaukiami, bet tai yra atliekama išdėstant savo agentus minioje, kurie garsiai šauktų piktus šūksnius prieš šiuos žmones. Tam panaudojami visi užvaldyti media kanalai, televizija, radijas, facebookas, youtubas, per kuriuos visu pajėgumu transliuojama tik viena nuomonė visus nesutinkančiuosius su ja piktai išvadindama vatnikais, rusais, bemoksliais, liaudies priešais. Žmogus, girdėdamas tą pačią mintį, sklindančią iš visų pusių ima tikėti, kad priešiškumas kitaminčiams yra visuotinis ir persiima visuotine nuomone jos kritiškai nepermąstydamas.
Visuotinei minios nuomonei gali išlikti atsparus tik tas, kuris nepasiduoda kurstomai baimei, neapykantai, nepraranda blaivaus proto ir permąsto minioje išrėkiamus teiginius arba tas, kuris labai myli.
Fašistinėje Vokietijoje propagandos ministerija buvo viena svarbiausių, nes fašistai puikiai suvokė propagandos svarbą.
Dėl žmonių priešiškumo, tiek biblijiniais laikais Jėzui, tiek šiandieniniais laikais žmonių kaltinti neišeina, negalima, nes jie net nesuvokia, kad jais yra manipuliuojama, kad jie yra kiršinami, kad naudojamasi jų žemiausiais išlikimo instinktais.
Jėzus teisingai pasakė apie žmones mirdamas ant kryžiaus – atleisk jiems Tėve, nes jie nežino ką daro.
Jei norime žerti kam nors kritikos dėl žmonių supriešinimo, tai pirmiausia ji turi būti nukreipta į valdančiuosius, nes jie žino ką daro.
Tą ir darykime sakykime tiesą.
Ar ne todėl, kad manipuliuoti galima tais, kurie yra tik drungni krikščionys, tais, kurių širdyje yra godumas, pyktis, pavydas, kerštas ir t.t. Tai ir yra, kad mes turime gyventi Jėzaus Dvasioje.
Labai gerai pasakyta
Ar pritariate vietoj jūsų sūnėno Kauno arkivyskupijos ekonomu paskirti Tauragės LIONS prezidentą?
Ar Lions klubas yra masonai???
Tavo širdyje esantys pletkai tave valdo.
Tamkevičius viską sprendžia. Jis ne pritarė, o liepė LIONS prezidentą paskirti „skaičiuoti“ ir „tvarkyti“ mūsų visų aukas.
Kiek kunigų buvo šmeižiami šito dvasiškio. Ir kiek dvasingų kunigų buvo ujami ir kentė nuolatinį mobingą. Ar atgailą atlikote? Laikas lekia tik-tak. Skubėkite! Kur viešas kunigo profesoriaus Smilgio atsiprašymas? Vatikanas jums taip nurodė pasielgti.