Kardinolas Mario Grechas (Marijus Grekas) paprašė viso pasaulio katalikų melstis palaiminimo ir specialių užtarimo maldų už Vyskupų sinodą.
Sinodo generalinis sekretorius rugsėjo 12 d. išsiuntė laišką, kuriame prašė vyskupų padėti melstis už 16-osios eilinės Vyskupų sinodo asamblėjos, kuri vyks spalio 4-29 d. Vatikane, pirmosios sesijos, skirtos sinodalumo temai, dalyvius.
Laiške buvo pateiktas palaiminimas, kurį galima kalbėti spalio 1 d. sekmadienio Mišių pabaigoje, ir užtarimo maldos, kurias galima naudoti per darbo dienos ar sekmadienio Mišias arba kaip užtarimo maldas per Vakarines Mišias, dar vadinamas Vakaro malda.
Jo laiške buvo cituojama popiežiaus Pranciškaus maldos intencija 2022 m. spalio mėnesiui, kad „be maldos nebus sinodo”.
„Sinodas pirmiausia yra maldos ir įsiklausymo įvykis, kuriame dalyvauja ne tik sinodo asamblėjos nariai, bet ir kiekvienas pakrikštytasis, kiekviena konkreti Bažnyčia, – rašė M. Grechas. – Iš tikrųjų visi mes šiuo metu esame kviečiami susivienyti maldos bendrystėje ir atkakliai kviesti Šventąją Dvasią, kad ji mus vestų atpažinti, ko Viešpats šiandien prašo iš savo Bažnyčios.”
Kardinolas paprašė vyskupų prašyti savo vyskupijų katalikų, ypač vienuolinių bendruomenių narių, „ir nepaliaujamos maldos” už sinodo asamblėją.
„Pirmasis maldos žingsnis, – sakė jis, – yra įsiklausymas į Dievo žodį, įsiklausymas į Dvasią. Todėl pirmasis kiekvieno pakrikštytojo indėlis į sinodo asamblėjos eigą bus Dievo žodžio ir Dvasios klausymasis suvokiant, kad Dvasios balsas yra sine qua non Bažnyčios kūnui.”
Sinodas apie sinodalumą, popiežiaus Pranciškaus inicijuotas 2021 m. spalį, yra daugiametis pasaulinis renginys, kurio metu katalikai buvo prašomi savo vietinėse vyskupijose pateikti atsiliepimus į klausimą: „Kokių žingsnių Dvasia mus kviečia imtis, kad augtume savo „kelionėje kartu”?
Bažnyčios sinodinis procesas jau perėjo vyskupijų, nacionalinį ir žemyno etapus. Jį vainikuos dvi visuotinės asamblėjos Vatikane. Pirmoji vyks spalio 4-29 d., o antroji – 2024 m. spalio mėn. ir patars popiežiui šia tema: „Už sinodinę Bažnyčią: Sinodas: bendrystė, dalyvavimas, misija”.
Už sinodą reikia labai melstis, nes panašu, kad būtent per šį sinodą popiežiaus ir jo sustatytų kardinolų ir balsavimo teisę turinčių pasauliečių jėgomis bus bandoma Bažnyčią pajungti masonų doktrinai, arba jei tai nepavyktų, mažų mažiausiai ją suskaldyti.
Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų Trevignano Romano miestelyje (Italija) metu jau 2017 metais buvo apreikšta kad jau yra sudaryti ir pasirašyti tik dar nepristatyti dokumentai, pagal kuriuos Bažnyčioje planuojamas atsimetimas nuo tikėjimo, planuojama apostazė. Švč. Mergelės Marijos yra apreikšta, kad norima, jog bažnyčiose neliktų kryžių, nebeminimi šventieji bei pati Švč. Mergelė Marija, o Šv. Komunija būtų laikoma ne Jėzaus kūnu ir krauju, bet tik atminimu, panašiai kaip yra pas protestantus. Švč. Mergelė Marija sakydama, kad į Šventąjį Sostą veržiasi pragaro dūmai, nurodo, kaip suprantu, kad ši apostazė keliama Šventajame Soste.
Švč. Mergelė Marija kreipiasi į teologus įspėdama, kad jų laukia atsakomybė už iškreipiamas Šventojo Rašto tiesas.
Taip pat kreipiasi į visus dvasininkus, vadindama juos savo konsekruotaisiais vaikais ragindama nekelti sumaišties savo širdyje, nors ji bus keliama išorėje, ir toliau ištikimai laikytis Šventojo Rašto tiesų bei rūpintis savo ganomų žmonių sielomis.