Irako katalikiškoji bendruomenė susidūrė su rimtu iššūkiu – Chaldėjų katalikų patriarchas kardinolas Louisas Raphaëlis Sako neigia davęs interviu, kuriame, kaip teigiama, atskleidė slaptą informaciją apie 2025 m. gegužės 7–8 d. vykusią konklavą. Ši situacija sukėlė didelį atgarsį Irake ir atgaivino ilgai trunkančius konfliktus tarp kardinolo ir Irano remiamo politinio-sukarinto darinio.
Tariamas interviu ir paslapčių pažeidimas
Skandalas kilo po gegužės 9 d. telefonu duoto interviu libaniečių Charity Radio TV radijui, kuriame, kaip teigiama, Sako aprašė balsavimo eigą konklavoje, per kurią buvo išrinktas popiežius Leonas XIV. Pasak įrašo, jis atskleidė, jog vienas iš kardinolų per klaidą į balsavimo urną įmetė dvi korteles, dėl ko suskaičiuoti balsai viršijo dalyvavusių rinkėjų skaičių.
Nors, kaip sakoma įraše, ši klaida neturėjo įtakos galutiniam rezultatui, viešas tokios informacijos paskelbimas buvo plačiai kritikuotas – tiek katalikų, tiek nekrikščioniškų Irako visuomenės sluoksnių. Kadangi tai buvo pirmasis kartas per šimtmečius, kai Irako atstovas dalyvavo popiežiaus rinkimuose, daugelis šią situaciją suvokė kaip gėdingą Chaldėjų Bažnyčiai.
Kardinolo atsakas: neigimas ir kaltinimai dezinformacija
Kardinolas Sako tvirtina jokio interviu nedavęs. Gegužės 11 d. jis paskelbė oficialų pareiškimą, kuriame neigia paskelbtą informaciją ir teigia, kad nuo gegužės 9 d. nebuvo davęs nei rašytinių, nei vaizdo interviu. Pasak jo, vienintelė konklavą aptarianti publikacija – tai straipsnis, paskelbtas oficialiame patriarchato puslapyje, kuriame aprašyta jo teigiama patirtis.
Savo pareiškimuose Sako aiškiai apkaltino Irano remiamą Babylon Brigade sukarintą grupuotę, susijusią su prieštaringai vertinamu Irako politiku Rayan al-Kildani, sąmoningai skleidžiant dezinformaciją, siekiant apšmeižti jį ir sukelti nepasitikėjimą.
Ilgalaikis konfliktas su politine įtaka
Sako konfliktas su al-Kildani siekia bent 2017 metus, kai kardinolas aiškiai pareiškė, kad šis politikas „nėra krikščionių atstovas“ ir siekia sukelti religinę nesantaiką. 2023 m. al-Kildani viešai apkaltino Sako neveiklumu per Islamo valstybės terorą ir siekiu pasinaudoti Bažnyčia politiniams tikslams.
Po šių įvykių prezidentas Abdulas Latifas Rashidas panaikino Sako oficialų pripažinimą kaip Chaldėjų Bažnyčios vadovo Irake, kas sukėlė didelį tarptautinį rezonansą. Sako pasitraukė į Kurdistaną, boikotavo Velykų renginius ir tik 2024 m. balandį grįžo į Bagdadą gavęs naują oficialų dekretą.
Vidiniai Bažnyčios nesutarimai
Krizė neapsiribojo vien išoriniu spaudimu. Kardinolo santykiai su Erbilio arkivyskupu Basharu Warda taip pat komplikuoti – Sako kritikavo Wardos poziciją, kai šis nepasmerkė prezidento sprendimo dėl dekreto. Dėl vidinių įtampų net penki vyskupai nedalyvavo 2024 m. liepą sušauktame Chaldėjų sinode, o Sako net grąsino jiems kanoninėmis nuobaudomis.
Vyskupai į tai neatsakė, ir kardinolas perdavė bylą Vatikano Rytų Bažnyčių dikasterijai. Kai kurie šaltiniai nurodo, kad ši naujausia informacijos atskleidimo krizė gali paskatinti Šventąjį Sostą peržiūrėti Sako vadovavimą Bažnyčiai bei paspartinti jo galimą atsistatydinimą.
