Kardinolas Audrys Juozas Bačkis mini vyskupystės metines

Vilniaus arkivyskupas emeritas, kardinolas Audrys Juozas Bačkis mini 35-ąsias vyskupystės metines.

„Sveikiname kardinolą Audrį Juozą Bačkį, švenčiantį vyskupystės 35-erius metus!” – rašoma Vilniaus arkivyskupijos pranešime feisbuke.

1988 metų spalio 4 dieną Šv. Petro bazilikoje Romoje A. J. Bačkį vyskupu pašventino popiežius Jonas Paulius II.

„Dėkodami už ištikimos tarnystės Bažnyčiai metus, melskime kardinolui stiprios sveikatos ir gausių Viešpaties malonių!”, – tikinčiuosius kviečia arkivyskupija.

Apie kunigystę

„Kunigystės šventimai yra reikšmingiausias įvykis mano gyvenime. Būtent jie uždėjo galutinį, neatšaukiamą antspaudą ant viso mano gyvenimo, suteikė aiškią kryptį. Šventimus priėmiau kaip dovaną, kartu ir šventą įsipareigojimą ištikimai tarnauti Dievui ir Bažnyčiai ten, kur būsiu pašauktas”, – viename interviu yra sakęs kardinolas A. J. Bačkis.

Kunigiškoje tarnystėje svarbu išlikti patikimam ir ištikimam, visada tarnauti ir gyventi Dievo akivaizdoje, kalbėjo jis kunigų seminarijoje.

Kardinolas A. J. Bačkis, 2021 m. kovo 18 d. minėdamas 60 metų kunigystės metines, kalbėjo: „Po 60 metų tarnystės aš dėkoju Dievui už tą pašaukimą, už tą dovaną, kuri buvo man duota. Dėkoju Dievui, kad Jo malonė mane lydėjo per visus tuos 60 metų.

Dėkojant nereikia užmiršti Jėzaus žodžių antros sakinio dalies: „Aš jus išsirinkau, kad eitumėte, duotumėte vaisių ir jūsų vaisiai išliktų“ (plg. Jn 15, 16). Esame išrinkti, kad eitume, eitume į visą pasaulį ir skelbtume Evangeliją”.

„Ta gauta dovana tampa užduotis, įsipareigojimas. Dovanos negalima laikyti sau, kaip muziejuj uždarius ar kaip brangią knygą bibliotekoj. Ta dovana turim dalintis. Ji yra mums duota tam, kad mes dalintumės su visa Bažnyčia, kad augtų Bažnyčia, kad statytume ją ant Eucharistijos pagrindo, o ne tūpčiotume vietoj” – sakydamas pamokslą tądien kalbėjo kardinolas.

Apie krikščionis

„Mes esame krikščionys, ir kas mums yra svarbiausia? Mūsų kasdienis gyvenimas su Jėzumi. Tokį paprastą gyvenimą 33-ejus metus gyveno ir pats Jėzus. Dėl to man mielesni yra paprasti žmonės, pvz., sutrikusio intelekto negalią turintys asmenys. Jėzus gyvena jų tarpe. Jėzus pats pasirinko kelią būti su žmonėmis“, – sausio 29-ąją Atsinaujinimo dienoje dalijosi kardinolas Audrys Juozas Bačkis, dar 1992 metais tapęs pirmuoju „Tikėjimo ir Šviesos“ bendruomenės kapelionu Lietuvoje.

Apie meilę

„Meilė yra tai, be ko žmogus negali gyventi. Tačiau meilė nėra tik gražus jausmas. Ji yra dovana ir įpareigojimas, užduotis ir veiksmas”, – kalbėjo kardinolas per Almos Adamkienės laidotuves.

Apie migrantus

Kardinolo teigimu „visų mūsų, krikščionių, pareiga atvirai priimti ir suteikti pagalbą kiekvienam Lietuvoje šiuo metu esančiam asmeniui”.

„Lietuvoje atsiradę žmonės yra mūsų broliai ir seserys, kurie ne iš gero gyvenimo paliko savo kraštą. Bažnyčios socialinis mokymas labai aiškiai sako: „Jau daug metų Katalikų Bažnyčia visame pasaulyje rūpinasi migrantais, ypač vadinamaisiais nelegalais. Savo veikloje ji vadovaujasi atsigręžimo į vargšus nuostata ir tuo, kad Jėzus tapatinosi su atstumtaisiais ir užmirštaisiais“ (DOKAT, 250).

Kardinolas A. J. Bačkis 2021 m. lankėsi Pabradėje esančiame palapinių miestelyje, bendravo su ten tuo metu gyvenusiais žmonėmis, darbuotojais ir savanoriais.

„Šventasis Jonas Paulius II griežtai pabrėžia: „Neteisėtumo statusas nepateisina migranto orumo menkinimo, migrantas turi neatimamas teises, kurių nevalia nei pažeisti, nei nepaisyti“ (Žinia migrantų dienos proga 1995 m.).

Niekas nebuvo pasirengęs priimti tiek daug prieglobsčio prašytojų, todėl suprantama, kad kilo sunkumų ir nesusipratimų, nerimo ir priešiškumo. Tačiau visų bendrų pastangų dėka galime pasirūpinti tais žmonėmis, kurie yra mūsų Respublikos teritorijoje. Yra daug gražių pavyzdžių: „Caritas“ darbuotojai, savanoriai, seselės, parapijų klebonai su savo tikinčiaisiais ir pareigūnai bei valdžios žmonės lanko žmones, mėgina jiems padėti suteikdami  būtiniausią pagalbą, pakalbinti”, – apie migrantus A. J. Bačkis kalbėjo „Vatican News”.

Kardinolas 2022 m. duotame interviu dar kartą priminė, kad Bažnyčia visada rūpinosi emigrantais – pirmasis Pasaulinę migrantų ir pabėgėlių dieną paskelbė popiežius Benediktas XV.

Apie šeimą

2021 m. rugpjūčio 12 d. kardinolas „Vatican News” sakė: „Kalbėdami apie meilę, negalime neaptarti ir šeimos. Ji yra nuostabi vieta, kurioje įsikūnija Dievo meilė ir kur mokomasi mylėti. Šiandien daug kalbama apie santuokos ir šeimos reikšmę”.

Jo nuomone, „jeigu norime išsaugoti sveiką šeimą ir visuomenę, visų pirma turime kreipti dėmesį į savo šeimas. Rūpinkitės tarpusavio meile ir sutarimu, ugdykite dorus vaikus, padėkime vieni kitiems padrąsindami ir pagelbėdami ten, kur galime.”

„Ne maršais ir politine kova išgelbėsime šeimą, bet oriu susitelkimu, pagarbiu dialogu ir, visų pirma, krikščioniško gyvenimo liudijimu”, – teigė kardinolas.

Apie pyktį

Tave pačiame interviu kardinolas pastebėjo: „Pyktis niekuomet neatnešė nieko gero, o tik destabilizavo visuomenę ir kraštą. Lietuvos laisvė buvo iškovota oriu žmonių susitelkimu, malda, giesme ir daina, o ne akmenimis ir kartuvėmis”.

Biografija

Gimė 1937 m. vasario 1 d. Kaune diplomato Stasio Bačkio ir mokytojos Onos Galvydaitės-Bačkienės šeimoje.

1955 m. baigęs Saint-Marie de Monceau tėvų maristų vadovaujamą institutą, įstojo į Saint-Sulpice a Issy-les-Molineux kunigų seminariją, kur baigė filosofijos kursą. Vėliau teologijos studijas tęsė Popiežiškajame Grigaliaus universitete. 1961 m. kovo 18 d. įšventintas kunigu.

Kurį laiką dirbo lietuvių sielovadoje Jungtinėse Valstijose. Grįžęs į Romą, įstojo į Popiežiškąją bažnytinę akademiją, kur buvo rengiami kunigai Šventojo Sosto diplomatinei tarnybai. Kartu Popiežiškajame Laterano universitete studijavo bažnytinę teisę ir įgijo kanonų teisės daktaro laipsnį.

1964 m., baigęs studijas, pradėjo diplomatinę tarnybą. Pirmiausia buvo paskirtas Apaštalų Sosto nunciatūros sekretoriumi Filipinuose (1964–1965), Kosta Rikoje (1965–1967), Turkijoje (1968–1970) ir Nigerijoje (1970–1973). Iš čia buvo grąžintas į Vatikaną dirbti Vatikano valstybės sekretoriate Bažnyčios Viešųjų užsienio reikalų taryboje, kur rūpinosi tarptautinių organizacijų, taikos ir nusiginklavimo klausimais. Kaip Vatikano delegacijos narys, 1975 m. dalyvavo Jungtinių Tautų konferencijoje Vienoje tarptautinių organizacijų santykiams svarstyti. 1979 m. paskirtas Bažnyčios Viešųjų užsienio reikalų tarybos vicesekretoriumi, kartu pakeltas tikruoju Apaštalų Sosto prelatu.

1988 m. spalio 4 d. popiežiaus Jono Pauliaus II konsekruotas vyskupu, tais pačiais metais pakeltas arkivyskupu ir paskirtas nuncijumi Olandijoje.

1991 m. gruodžio 24 d. paskirtas Vilniaus arkivyskupu.

2001 vasario 21 d. priimtas į Šventąją kardinolų kolegiją.

1993–1999 m., 2002-2005 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkas, 1999–2002 m., 2005-2013 m. – Lietuvos Vyskupų Konferencijos vicepirmininkas.

2011 – 2017 m. – LVK Šeimos reikalų tarybos pirmininkas.

4 KOMENTARAI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Exit mobile version