Rugsėjo 14-ąją, popiežiaus Leono XIV gimimo dieną, buvo paskelbta keletas popiežiaus knygos-interviu „Leonas XIV: pasaulio pilietis, XXI a. misionierius“ fragmentų. Su popiežiumi kalbėjosi JAV katalikų žinių portalo „Crux“ žurnalistė Elise Ann Allen. Knyga, išleista ispanų kalba, pasirodė šį ketvirtadienį, rugsėjo 18 d.
Pokalbyje gana daug dėmesio skiriama poliarizacijos šiuolaikinių visuomenių, taip pat ir katalikų bendruomenių gyvenime, problemai. Pasak Leono XIV, vienintelis atsakas į poliarizacijos iššūkį Bažnyčioje yra grįžti prie Evangelijos esmės. Jo, kaip popiežiaus, užduotis yra ne ieškoti sprendimų pasaulio problemoms, bet skelbti Gerąją Naujieną.
„Mano vaidmuo yra skelbti Evangeliją ir kalbėti apie žmogaus orumą, kylantį iš santykio su Dievu, kuris yra Kūrėjas ir kuris atsiuntė savo Sūnų, kad parodytų mums gyvenimo vertę“, – sakė popiežius. Jei Evangelija nustoja būti gyvenimo pagrindu, ji tampa įrankiu, naudojamu pagal vienų ar kitų ideologinių grupių interesus.
„Tai yra poliarizacijos šaknis“, – pabrėžė popiežius. O jei Evangelija tampa ideologijos įkaite, tuomet pamirštame ir pagrindinį iš jos išplaukiantį dalyką – žmogiškąjį orumą ir pagarbą vieni kitiems.
Kalbėdamas apie priemones, galinčias padėti įveikti poliarizaciją, popiežius pabrėžė sinodiškumo svarbą. Jo teigimu, tai nėra institucinės galios Bažnyčioje perskirstymas, kaip kartais manoma, bet laikysena, grindžiama atvirumu, klausymusi ir pagarba. „Sinodiškumas yra nuostata, padedanti suprasti, kad kiekvienas Bažnyčios narys turi balsą ir vaidmenį. Tai kvietimas klausytis vieni kitų, kalbėtis ir stengtis suprasti, ką šiandien Dievas sako Bažnyčiai.“
Nereikia bijoti, kad sinodiškumas gali sumenkinti dvasininkų autoritetą: „Jeigu vyskupas ar kunigas jaučia pavojų savo autoritetui, tai galbūt jie neteisingai jį supranta. Vadovas, kuris eina vienas, nesugeba vesti kitų. Tik tas, kuris sugeba suburti žmones ir eiti drauge su jais, gali tikrai vadovauti.“
Tradicinę šeimą sudaro tėvas, motina ir vaikai
Ketvirtadienį knygynų lentynose pasirodžiusioje knygoje-interviu taip pat minimos tokios nemažai kontroversijų keliančios temos kaip dvasininkų seksualinių nusikaltimų sukelta pasitikėjimo Bažnyčia krizė, LGBT asmenų vieta Bažnyčioje, Šventojo Sosto požiūris į katalikus tradicionalistus, moterų diakonatas ar Romos Kurijos reforma.
Popiežius sutinka, kad seksualinių nusikaltimų sukelta krizė, kuri atnešė daug skausmo ir kančių aukoms ir labai pakenkė Bažnyčios autoritetui, vis dar nėra išspręsta. Leonas XIV interviu mini statistinius duomenis, kad daugiau nei 90 % gautų skundų buvo tikri. Apie išnaudojimą prabilę žmonės yra tikros aukos, jie nieko neišsigalvojo.
Popiežius patvirtino, kad šioje srityje bus toliau ryžtingai vykdoma jo pirmtako vykdyta kovos su išnaudojimo reiškiniu ir prevencijos politika. Visgi jis sakė, kad tai nebus jo pontifikato dėmesio centre.
Leonas XIV pritaria ir popiežiaus Pranciškaus visiško atvirumo nuostatai visų, taigi ir LGBT žmonių, atžvilgiu. Bažnyčia yra atvira visiems ir visi yra kviečiami, tačiau ne dėl savo konkrečios tapatybės, o todėl, kad visi yra Dievo vaikai.
Tai pasakęs, popiežius pridūrė, jog tai nereiškia Bažnyčios mokymo pakeitimo: „Manau, jog yra labai mažai tikėtina, kad, bent jau artimiausioje ateityje, pasikeis Bažnyčios mokymas apie žmogaus lytiškumą ir santuoką“, – sakė jis.
Leonas XIV pripažino, kad „žmonės nori, kad Bažnyčios doktrina pasikeistų, nori, kad pasikeistų požiūris“.
Tačiau jis sakė, kad „mes turime pakeisti požiūrį, prieš netgi pagalvodami apie tai, kaip pakeisti Bažnyčios poziciją kokiu nors klausimu“.
„Manau, kad Bažnyčios mokymas išliks toks, koks yra“, – teigė jis knygoje, išleistoje ketvirtadienį ispanų kalba Peru, kur Leonas XIV beveik 20 metų gyveno kaip misionierius.
Leonas XIV, išrinktas tuo metu, kai Bažnyčia susidūrė su rimtais vidiniais nesutarimais, sakė, kad „bet koks klausimas, susijęs su LGBTIQ, yra labai poliarizuojantis“, ir pridūrė: „Stengiuosi nepoliarizuoti ir neskatinti poliarizacijos Bažnyčioje.“
Jis pabrėžė paramą „tradicinei šeimai“, kurią sudaro „tėvas, motina ir vaikai“.
70-metis Leonas XIV taip pat sumažino lūkesčius dėl karštos temos – moterų diakonių, potencialiai istorinės reformos, kurią Pranciškus skatino katalikų ekspertus apsvarstyti.
„Šiuo metu neturiu ketinimų keisti Bažnyčios mokymo šiuo klausimu“, – teigė Leonas XIV, tačiau pridūrė, kad „tikrai nori toliau išklausyti žmones“.
Vatikanas brenda iš finansų krizės
Klausiamas apie tolimesnę Romos Kurijos reformų eigą, popiežius sakė, kad jis visų pirma sieks skatinti didesnį dikasterijų bendradarbiavimą. Vis dar neišnykęs sandariai viena nuo kitos atsivėrusių erdvių mentalitetas yra žalingas ir jį reikia keisti, reikia daugiau dialogo ir komunikacijos tarp Romos Kurijos institucijų.
Leoną XIV džiugina tam tikri ženklai, rodantys, kad Vatikanas brenda iš finansų krizės, tačiau kai kuriose srityse dar reikia paieškoti naujų sprendimų.
Tarp pastarųjų popiežius paminėjo pensijų fondą. Popiežius pabrėžė, kad reikia vengti tokių klaidingų sprendimų, kokie buvo priimti pastaraisiais metais.
Jis paminėjo pastato Londone pirkimo atvejį, galiausiai atsidūrusį teisme. Finansinės būklės gerinimo srityje buvo daug nuveikta, tačiau dar negalima atsipalaiduoti ir sakyti, kad krizė baigėsi.
Knygoje-interviu taip pat paminėtas Mišių Tridento apeigomis klausimas. Tai ne tik teorinis klausimas, bet ir rimta problema, nes kai kurie katalikai liturgiją naudoja kaip politinį instrumentą, o tai, pasak popiežiaus, yra labai skaudus dalykas.
Popiežius tikisi, kad netrukus atsiras galimybė susėsti prie stalo su kai kuriais žmonėmis, kurie palaiko Tridento apeigas, ir galbūt bus įmanoma problemą išspręsti „sinodiškai“.
Galiausiai knygoje kalbama ir apie Katalikų Bažnyčios su vis didesniu dėmesiu ir susirūpinimu sekamas dirbtinio intelekto plėtros moralines ir antropologines implikacijas.
Popiežius priminė ir anekdotiškai skambantį, bet tikrą atvejį, kai kažkas jam paminėjo idėją, kad būtų galima sukurti skaitmeninį popiežiaus avatarą ir taip sudaryti žmonėms galimybę dalyvauti virtualiose privačiose popiežiaus audiencijose.
„Ne, niekada su tuo nesutiksiu, – atsakė Leonas XIV. – Net jei ateityje bus kuriami tokie avatarai, tai tikrai popiežius nebus pirmas sąraše.“
Amerikietis popiežius taip pat apmąstė savo naują gyvenimą kaip Katalikų Bažnyčios vadovo, gyvenančio Vatikano mieste-valstybėje ir reguliariai susitinkančio su pasaulio lyderiais.
„Atvirai sakant, nėra lengva atsisakyti visko, kas buvai ir turėjai praeityje, ir prisiimti vaidmenį, kurį iš esmės turi atlikti 24 valandas per parą ir kuris yra toks viešas“, – atskleidė jis.
Kai kurios darbo dalys lengvesnės nei kitos, teigė jis, pridurdamas, kad jis tik pradeda pažinti vidaus Bažnyčios valdymo subtilybes.
Vatikano finansinės bėdos jam nesuteikia galvos skausmo, nes jis turi „šiek tiek žinių ir patirties įvairiais finansiniais reikalais“.
Tačiau jis išreiškė susirūpinimą dėl vis didėjančio pajamų atotrūkio, atkreipdamas dėmesį į neseniai paskelbtą žinią, kad Elonas Muskas (Ilonas Maskas) taps pirmuoju trilijonieriumi pasaulyje.
„Jei tai yra vienintelis dalykas, kuris dar turi vertę, tuomet mes esame didelėje bėdoje“, – sakė jis.
