Kaip milijardieriai LGBT padarė tokią galingą

Gėjų teisių judėjimai ir organizacijos, atsiradusios Amerikos seksualinės revoliucijos laikotarpiu septintajame dešimtmetyje, mažai kuo panašios į šiandien veikiančias didžiules LGBT nevyriausybinių organizacijų institucijas. Tai, kas prasidėjo kaip pagrindinė parama teisiniam ir socialiniam pripažinimui tos pačios lyties asmenų santykių, virto pastangomis visapusiškai socialiai transformuoti, papildant LGBT žmonių teisių vaivorykštės vėliavą suaugusių vyrų fetišu, vadinamu transseksualizmu. Transseksualizmą pakeitęs translytiškumu, šis judėjimas taip pat sėkmingai kolonizavo ir panaudojo seksualinio vystymosi sutrikimus, kitaip vadinamus interseksualinėmis sąlygomis, kad įvykdytų savo planą.

Tikriausiai labiausiai užmaskuota idėja, kurią siekiama remti po LGBT vėliava šiandien, yra amorfinė „lytinės tapatybės“ sąvoka. Lytinė tapatybė nurodo žmonių požiūrį į save, gerbiant socialiai sukonstruotus lyties vaidmens stereotipus. Bet tai nėra tik aprašomasis terminas; jis taip pat yra nurodomasis – asmuo, pasak advokatų, turi teisę priversti kitus pripažinti savo pasirinktą tapatybę. Ir asmuo turi teisę mediciniškai keisti savo kūną, kad jį geriau susietų su savo lytine tapatybe. Atsižvelgiant į tai, kad farmacijos interesų grupė yra didžiausia Kongrese, ir į tai, kad kai kurie svarbiausi filantropai, veikiantys šiuolaikinį LGBT judėjimą, turi glaudžius ryšius su farmacijos įmonėmis „Big Pharma“, šį medicinos komponentą svarbu paminėti.

„Lytinės tapatybės“ ir „translyčių asmenų“ ideologija vakarų kultūriniame kraštovaizdyje atsirado ne daugiau kaip prieš dešimtmetį, tačiau išplito visame pasaulyje greitai ir nuožmiai kaip COVID-19 pandemija – tai sukėlė beveik tiek pat sumaišties. Vis dėlto masiniai susiję pokyčiai, kuriuos jau matėme kalboje, įstatymuose, medicinos ir nusikalstamumo statistikoje, moterų saugumo zonose, sporto, pasiekimų ir švietimo galimybėse, sveikų vaikų kūno medicinoje ir mokymo programose, nebuvo lemiami paprastų žmonių entuziazmo. Greičiau priešingai. Juos lėmė filantropinis finansavimas milijardierių, kurie patys investavo į šios radikalios ideologijos naudos gavėjus: „Big Pharma“. Daugelis svarbiausių filantropų, esantys už translyčių asmenų ir lytinės tapatybės judėjimų, siekia gauti didžiulį pelną iš kūno atsiribojimo ir žmogaus lyties pakeitimo į medicinines tapatybes.

„Lytinės tapatybės“ ir „translyčių asmenų“ ideologija vakarų kultūriniame kraštovaizdyje atsirado ne daugiau kaip prieš dešimtmetį, tačiau išplito visame pasaulyje greitai ir nuožmiai kaip COVID-19 pandemija

Paimkime Martine Rothblatt (Martiną Rotblatą), save apibūdinantį kaip transseksualą ir transhumanistą, kuris buvo pirmasis asmuo, sukūręs teisinį dokumentą, patvirtinantį idėją, kad atsiribojimo nuo mūsų lyties kūnų jausmai yra normalūs. Šis teisinis dokumentas, vėliau tapęs Tarptautiniu lyčių teisių bilu, teisiškai normalizuoja kūno atsiribojimą. Rothblatt vėliau tapo geriausiai uždirbančiu generaliniu direktoriumi biofarmacijos industrijoje, panaudodamas savo pinigus ir įtaką šiai ideologijai ir translytiškumo normalizavimui skatinti. Jis mano, kad seksualinis dimorfizmas morališkai prilygsta Pietų Afrikos apartheidui ir turi būti išardytas.

Jennifer Pritzker (Dženiferė Pricker) kartu su šeima, viena turtingiausių JAV, išleido didžiules pinigų sumas Amerikos institucijoms, siekdama išplėsti kūno atsiribojimo sąvoką pagal „lytinės tapatybės“ eufemizmą. Pritzkerių šeima labai daug investavo į medicinos pramonės kompleksą.

2000 m. kitas milijardierius Jon Stryker (Džonas Straikeris), pats homoseksualios orientacijos, kelių milijardų dolerių vertės medicinos korporacijos įpėdinis, sukūrė dar vieną didžiulę LGBT nevyriausybinę organizaciją – fondą „Arcus“. Stryker sukūrė tokį pasaulinį filantropinio finansavimo milžiną iš savo medicinos korporacijos išteklių, kad turėjo susikurti kitą organizaciją, kad visa tai galėtų sekti. 2006 m. „Arcus“ finansavo Judėjimo pažangos projekto (angl. MAP) sukūrimą, kad galėtų stebėti sudėtingą propagavimo ir finansavimo sistemą, kuri jau buvo sukurta kaip būdas įtvirtinti lytinės tapatybės ir translyčių asmenų ideologiją kultūroje.

Jon Stryker kalba
Milijardierius Jon Stryker / Youtube stop kadras

„Arcus“ kasmet išleidžia milijonus filantropinių dolerių, kad įfiltruotų lytinės tapatybės ir translyčių asmenų ideologiją į Amerikos įstatymus, mokydamas lyderius politinio aktyvumo, politinės lyderystės, translyčių asmenų įstatymų, religinės laisvės, švietimo ir pilietinių teisių srityse. Kai kurios jo mėgstamos organizacijos yra „Victory Fund“, „Center for American Progress“, „ACLU“, „Council for Global Equality“, „Transgender Law Center“, „Trans Justice Funding Project“, „OutRight Action International“, „Human Rights Watch“, „United Nations“, „Amnesty International“ ir „GLSEN“. Iš tiesų, užfiksuota, kad „Arcus“ yra išleidęs daugiau kaip 58,4 mln. dolerių vien 2007–2010 m. (tai yra daug daugiau nei dabar) programoms ir organizacijoms, atliekančioms su LGBT susijusį darbą, tai yra didžiausias LGBT rėmėjas pasaulyje. Tuo laikotarpiu Stryker pačiam fondui iš savo išteklių skyrė daugiau kaip 30 mln. dolerių medicinos korporacijoje „Stryker“.

Paaiškinimas: medicinos korporacija, kuri yra suinteresuota skatinti žmones tapatintis su translyčiais asmenimis, tiesiogiai nukreipia pinigus ir turtą į savo filantropinį fondą, kad fondas tai darytų savo vardu, taip pritraukdamas daugiau pinigų ir daugiau klientų (visam gyvenimui) į tą korporaciją.

„Arcus“ nukreipė milijonus į kitas filantropijos organizacijas, tokias kaip „Tides“, „Proteus“ ir „Borealis“. Nėra galimybės atsekti, ar šios organizacijos naudoja „Arcus“ pinigus translytiškumui normalizuoti, tačiau galima nuspėti, kad priežastis, svarbi „Arcus“ širdžiai, nėra visiškai ignoruojama.

„Arcus“ kartu su Pritzkerių šeima išsiuntė šimtus tūkstančius dolerių kolegijoms ir universitetams, įskaitant Kolumbijos universitetą, Jeilio universitetą, Vanderbilto universitetą, Čikagos universitetą, Pietų Kalifornijos universitetą, Vašingtono universitetą ir daug kitų. „Arcus“ dotacijos buvo skirtos juodosioms koalicijoms JAV ir Afrikoje, Lotynų Amerikos organizacijoms, Amerikos čiabuvių organizacijoms, jaunimo ir paauglių organizacijoms, kariuomenei ir Visuomeninio transliavimo radijui. Milijonai buvo suteikti lesbiečių organizacijoms, įskaitant ir Afrikoje, didžiausią dalį gavo fondas „Astrea“, skiriant ypatingą dėmesį jo transfondui. „Arcus“ finansuoja tokias sporto organizacijas kaip „Athlete Alley“ ir „Youth Can Play“. Šimtai tūkstančių buvo skirti organizacijai „Planned Parenthood“. „Arcus“ skyrė reikšmingą dotaciją Johann Olson-Kennedy (Džoanai Olson – Kenedi), abejotinai veikėjai translytiškumo srityje. Fondas finansavo kalėjimų projektus ir imigracijos organizacijas, skirdamas dėmesį vaikų translytiškumo normalizavimui. „Arcus“ finansuoja religines organizacijas visame pasaulyje.

2015 m. kartu su fondu „Novo“, filantropine nevyriausybine organizacija, valdoma Peter Buffet (Warren sūnaus, kuris padėjo pradėti projektą, padovanodamas 90 mln. dolerių), „Arcus“ skyrė 20 mln. dolerių konkrečiai translyčių asmenų reikalams. 2018 m. „Arcus“ finansavo Globalios lygybės tarybą, 30 JAV grupių koaliciją, pasisakančią už LGBT problemų įtraukimą į užsienio reikalų ir vystymosi politiką.

Oho. Tai nemaža operacija! Kiekviena „Arcus“ dotacija priklauso nuo to, ar gavėjas tvirtina „įvairovės ir įtraukimo politiką“ – politiką, kuri, žinoma, labai daug apima lytinės tapatybės ideologijos ir translytiškumo teigimą.

Daug daugiau filantropinių veikėjų stengiasi paremti translyčių asmenų ir lytinės tapatybės judėjimus, įskaitant Tim Gill (Timą Džilą) ir jo fondą „Gill“ bei George Soros (Džordžą Sorošą) ir jo Atviros visuomenės fondą.

Kaip ir Martine Rothblatt, Jennifer Pritzker ir Jon Stryker, Gill, daug investuojantis į dirbtinį intelektą, ir Soros, plačiai investavęs į „Big Pharma“, gali gauti finansinės naudos iš pakitusių kūnų ir smegenų poreikio, tai, kaip jie tikisi, yra jų filantropinės veiklos vaisius.

Stebina tai, kad apie šį interesų konfliktą tiek mažai diskutuota. Netgi Amerikos psichologų asociacija (APA), pirmaujanti mokslinė ir profesinė organizacija, atstovaujanti psichologiją JAV, turinti daugiau nei 118 tūkst. narių, yra finansuojama „Arcus“ filantropijos lėšomis. 2005 m. APA sukūrė INET, kad padėtų psichologijos organizacijų nariams pagerinti seksualinės orientacijos ir „skirtingų lyčių žmonių“ gerovę. Prieš pridedant lytinę tapatybę ir gaunant „Arcus“ pinigus, APA INET dėmesį skyrė vien tik LGBT reikalams. 2008 m. APA įsteigė Lytinės tapatybės ir lyčių skirtumų darbo grupę, 2015 m. ji parengė gaires, kurios padeda psichologams teikti kultūriškai kompetentingą, vystymuisi tinkamą ir teigiamą psichologinę praktiką su „translyčiais“ ir „lyties neatitinkančiais“ žmonėmis. Psichologai buvo „paskatinti“ pakeisti savo supratimą apie lytį, praplečiant variacijų ribas, kurios laikomos sveikomis ir norminėmis.

Ar gali demokratija atlaikyti tokį filantropijos daromą „paskatinimą“? Ar gali būti tikra demokratija, kai per mokesčių mokėtojų remiamą filantropijos vaisių milijardieriai gali taip greitai ir lengvai ardyti biologinės lyties tikrovę, papirkdami labdaros organizacijas, politikus, tyrėjus ir profesines asociacijas? Tai yra klausimai jūsų pasvarstymams.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

2 KOMENTARAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

Nijolės Sadūnaitės knyga
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte