Nuo 2019 m. rugpjūčio 22 d., pagal Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliuciją, minima Tarptautinė smurto religijos ar įsitikinimų pagrindu aukų atminimo diena. Jos tikslas – atkreipti dėmesį į žmonių, kenčiančių dėl tikėjimo persekiojimų, tragediją ir pasmerkti augantį religinio smurto bei terorizmo lygį.
Pagal naujausią organizacijos „Open Doors“ World Watch List 2025 ataskaitą, krikščionys vėl išlieka labiausiai persekiojama religine bendruomene pasaulyje. Šiandien daugiau nei 380 milijonų krikščionių patiria įvairias persekiojimo formas – tai rekordinis skaičius naujausioje istorijoje. Vos per metus jų padaugėjo 15 milijonų. Iš esmės kas septintas pasaulio krikščionis susiduria su diskriminacija ar priespauda.
Jei 1993 m. sunkios krikščionių persekiojimo formos buvo fiksuojamos 40 šalių, tai 2023 m. jų skaičius beveik padvigubėjo ir pasiekė 76. Ataskaitiniu laikotarpiu nuo 2023 m. spalio 1 d. iki 2024 m. rugsėjo 30 d. užfiksuoti tragiški duomenys: 4476 krikščionys žuvo kaip kankiniai už tikėjimą, 7679 bažnyčios ir religiniai pastatai buvo užpulti, 4744 tikintieji neteisingai areštuoti ar įkalinti.
Dešimt šalių, kuriose krikščionių padėtis sunkiausia, yra: Šiaurės Korėja, Somalis, Jemenas, Libija, Sudanas, Eritrėja, Nigerija, Pakistanas, Iranas ir Afganistanas.
JT generalinis sekretorius António Guterresas savo kreipimesi pabrėžė, kad išpuoliai prieš tikinčiuosius ir šventoves yra ne tik pasibaisėtini veiksmai, bet ir grėsmė mūsų bendram žmoniškumui. Jo teigimu, persekiojimai dėl tikėjimo, šventovių išniekinimas ir neapykantos kalba turi sulaukti ryžtingo pasipriešinimo, o vyriausybės ir religijų lyderiai privalo ginti kiekvieno žmogaus teisę į religijos laisvę.
