Švietimo, mokslo ir sporto ministro Gintauto Jakšto karjeros baigtis, ko gero, natūrali. Pirma, ministras į šį postą atėjo be savo komandos. Jis visą ją, išskyrus, vieną viceministrą, paveldėjo iš savo pirmtakės, įtakingos TS – LKD narės ministrės Jurgitos Šiugždinienės. Ir, deja, ministrui G. Jakštui nepavyko per šiuos 9 mėnesius išlįsti iš pirmtakės, kuri turėjo besąlyginę Vyriausybės vadovės paramą, šešėlio.
J. Šiugždinienės svorį liudija ir tai, kad net po po to, kai paaiškėjo, jog ši įsivėlė į čekiukų skandalą ir netylant triukšmui dėl to įteikė atsistatydinimo pareiškimą, premjerė sakė, kad ji ir toliau pasitikinti J. Šiugždiniene.
Gi G. Jakšto atveju, po pirmo prašymo dar kovą atsistatydinti, premjerė nieko panašaus nepasakė. Priešingai, ji pasakė, kad atsistatydinimas yra nukeliamas į laiką „iki po tarpinių“.
G. Jakštas yra nepartinis, be jokio politinio užnugario. Jis yra puikus technokratas ir puikus švietimo bei aukštojo mokslo sistemos išmanytojas, bet politikos užkulisiai jam iki šiol buvo svetimi.
Iš visos J. Šiugždinienės komandos G. Jakštas realiai buvo vienintelis, kuris giluminiškai pažinojo švietimo ir aukštojo mokslo sistemą.
Bet vakarykštis verksmingas jo pareiškimas dėl premjerės komandos kišimosi, viena vertus, skamba kiek vaikiškai – „egzamino neišlaikiau, nes dėstytojas blogas“. Kita vertus, tai priverčia suklusti – ministras vairavo švietimo sistemą su antrankiais ant riešų, o ant galinės sėdynės sėdėjo tikrasis vairuotojas, kuris ir sukiojo vairą. Tad vairuoti tokiomis sąlygomis ir posūkyje, kokiu tapo tarpiniai, neišlėkti vargiai buvo įmanoma.
Kas tas vairininkas(-ė) buvo sužinosime galbūt kada nors ateityje.
Beje, šiandieninis premjerės ironiškas atsišaudymas ministrui per socialinį tinklą irgi neatrodo solidžiai. Hašekas čia nepadėjo.
ministras vairavo švietimo sistemą su antrankiais ant riešų, o ant galinės sėdynės sėdėjo tikrasis vairuotojas, kuris ir sukiojo vairą.
Tuo pačiu netiesiogiai, tarp eilučių, galime įskaityti, kad pirminė vienuoliktokų tarpinių žinių patikrinimų rezultatų indeksavimo idėja atėjo ne iš ministro… Bet po to, kai aukščiausius rezultatus – 17-20 balų – surinkusių įtakingi vienuoliktokų tėvai pagrasino teismu, o ir matyt, pravėrė Vyriausybės ar ir pačios ministrės pirmininkės kabineto duris, ekonomistė premjerė suprato, kad su indeksacija buvo prašauta. Tad, ko gero, buvo pasakyta indeksuoti jau visiems.
Bet labai neįtikinamai skamba esą ministras pasitraukė tik dėl šio epizodo. Tikrai G. Jakštas, kuris daug metų dirbo Vyriausybės strateginės analizės centro (STRATA, prieš tai MOSTA) analitiku ir, kuris yra matęs visokių politinių kvailysčių, nėra verktinis, kokiu bandoma jį parodyti šiandien.
Panašu, kad dėl įtakingųjų parlamentiniame komitete vairavimo jis traukiasi, o ne dėl savo silpnumo, neryžtingumo, ambicijų stygiaus ar juolab nekompetencijos.
Priešingai, jis greta Dariaus Kuolio ir Dainiaus Pavalkio yra vienas stipresnių švietimo ministrų. Tik be savo komandos ir be politinio užnugario.
Neabejoju, kad jei G. Jakštas būtų tapęs ministru kadencijos prdažioje ir turėjęs politinį palaikymą bei savo komandą, jis būtų ne tik neužviręs tokios košės švietime, o būtų iškuopęs košelieną, kurios privirė visos ligšiolinės Vyriausybės ir jų ministrai, kuriems švietimo ministro portfelis dažniausiai nukrisdavo ne dėl jų kompetencijų, o kaip paguodos prizas, kurio niekas neimdavo.
Antra vertus, įdomu, kas toliau? Ar po šio „demaršo“ G. Jakštas pasuks į politiką, ar vis dėlto ne? O ir klausimas, jei taip, tai su kokia politine jėga?
Dar vienas momentas svarbus, kalbant apie ministrą, kuris gaus šį portfelį jau po rinkimų ir, kuris bandys išvesti ketvirtą dešimtį po dykumą klaidžiojančią bendruomenę iš krizės – gilus švietimo finansų panaudojimo auditas bei jo rezultatų (iki smulkmenų) paviešinimas. Sužinojus, kas, kaip ir už kiek pasipelnė iš visų projektinių reformų galėtume ne tik užduoti tikslingus klausimus slaptųjų grupių ir komisijų specialistams, o ir pradėti sveikti.
