Linkolno (Nebraska, JAV) vyskupija pranešė, kad tyrimas dėl socialiniuose tinkluose išplitusios tariamai judančios relikvijos parodė – šis reiškinys nėra antgamtinės kilmės.
Pastarosiomis dienomis „X“ (buvusi „Twitter“) platformoje išpopuliarėjo vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip šv. Gemos Galgani pirmosios klasės relikvija esą juda pati už stiklo vitrinos Nebraskos universiteto Linkolno miestelio Newmano centre. Šis įrašas sukėlė didžiulį susidomėjimą – į vietą plūdo tikintieji iš visos valstijos, norėję pamatyti relikviją savo akimis.
Judėjimą sukėlė kabliuko įlinkis
Tačiau Linkolno vyskupijos kancleris kun. Calebas La Rue, kartu su kitu kunigu atlikęs tyrimą, nustatė, kad relikvijos judėjimas turėjo paprastą fizinę priežastį – buvo šiek tiek nulinkęs kabliukas, ant kurio kabėjo relikvijorius.
„Kai ant to paties kabliuko pakabinome kitą relikvijorių, jis judėjo taip pat. O kai šv. Gemos relikviją nuėmėme, judėjimas iš karto sustojo“, – sakė kunigas La Rue.
Pasak jo, dėl kabliuko įlinkio relikvijoriaus svoris buvo netolygiai pasiskirstęs, todėl šis svyravo ir atrodė, tarsi judėtų pats.
„Dievas gali veikti įvairiais būdais“
Nors tyrimas patvirtino, kad reiškinys nėra antgamtinis, kunigas La Rue pabrėžė, jog tai nereiškia, kad Dievas neveikia.
„Bažnyčia į tokius reiškinius žiūri su sveiku skepticizmu, visada ieškodama natūralių priežasčių. Tačiau tai nereiškia, kad stebuklai nevyksta – žinoma, jie vyksta. Dievas gali veikti įvairiausiais būdais“, – sakė jis.
Kunigas taip pat pridūrė, kad net jei šis atvejis nėra stebuklas, Dievas gali per tokius įvykius pasiųsti mums žinią.
„Net jei tai nebuvo antgamtinis reiškinys, tikiu, kad Viešpats vis tiek norėjo, jog iš šios patirties kažką suprastume. Jis leido tam įvykti ne be priežasties“, – teigė La Rue.
Kada Bažnyčia tiria stebuklus?
Bažnyčia tiria tik tam tikros rūšies stebuklus – paprastai tai gydymo atvejai, eucharistiniai stebuklai, Marijos apsireiškimai, verkiantys paveikslai ar nesuirę šventųjų kūnai.
Pasak EWTN laidos „Stebuklų ieškotojas“ vedėjo ir eksperto Michaelo O’Neillo, judančios relikvijos šiuolaikinėje praktikoje nėra tiriamos.
„Tik keli stebuklų tipai sulaukia oficialaus tyrimo. Kiekvienas jų turi savo procesą, griežtus kriterijus ir medicininius bei teologinius patikrinimus“, – paaiškino O’Neillas.
Jis pridūrė, kad gydymo stebuklai, ypač siejami su būsimų šventųjų kanonizacija, vertinami pagal vadinamuosius Lambertini kriterijus, kurie leidžia stebuklą pripažinti tik tada, kai nėra jokio moksliškai paaiškinamo pagrindo.
Atsargumas vertinant „stebuklus“
Kunigas La Rue taip pat atkreipė dėmesį, kad nuo 2024 m. galiojančiose Vatikano normose Bažnyčia nebenaudoja tiesioginio žymėjimo „antgamtinės kilmės“. Vietoje to vartojamas terminas nihil obstat – „niekas nekliudo“, kuris pasako, kad reiškinyje matomi Šventosios Dvasios ženklai, tačiau nėra nieko klaidinančio ar pavojingo.
Tuo pat metu Vatikanas gali atmesti tariamus stebuklus, jei nustato, kad jie nėra antgamtiniai ar yra suklastoti.
Kunigas La Rue paragino tikinčiuosius neapsiriboti išskirtinių reiškinių paieškomis, bet atpažinti Dievo veikimą kasdienybėje.
„Nebūtina, kad tai būtų kažkas įspūdingo – Dievas nuolat, mažais būdais, rodo savo rūpestį ir meilę“, – sakė jis.
