Jis pasižymi puikiu humoro jausmu, laisvai bendrauja su bet kokiu pašnekovu, jį domina pačios įvairiausios kultūros ir visuomenės temos.
Tai – kardinolas Matteo Maria Zuppi – sparčiai kylanti Italijos Bažnyčios figūra, jos episkopato pirmininkas, laikomas ryškiausiu Katalikų Bažnyčios novatoriško bloko atstovu ir jo kandidatu į popiežiaus sostą. Tikėtina, kad jis tęstų popiežiaus Pranciškaus palikimą, nors tai darytų glaudžiai bendradarbiaudamas su pasauliečių judėjimu „Sant’Egidio“ (Šv. Egidijaus), su kuriuo jį sieja ilgalaikiai ir artimi ryšiai.
Gimęs 1955 m. ir užaugęs Romoje, Zuppi turi gilių šeiminių ryšių su Vatikanu. Jo tėvas Enrico buvo žurnalistas ir fotografas, kurį tuometinis Vatikano valstybės sekretoriaus pavaduotojas Giovanni Battista Montini (vėliau tapęs popiežiumi Pauliumi VI) paskyrė savaitraščio L’Osservatore della Domenica redaktoriumi. Motina, Carla Fumagalli, buvo kardinolo Carlo Confalonieri dukterėčia – šis tarnavo popiežiaus Pijaus XI sekretoriumi, vėliau vadovavo Vyskupų kongregacijai ir pirmininkavo Kardinolų kolegijai popiežių Pauliaus VI ir Jono Pauliaus I laidotuvėse.
Būdamas penktas iš šešių vaikų, Matteo lankė vidurinę mokyklą Romos senamiestyje, kur susipažino su Andrea Riccardi – „Sant’Egidio“ bendruomenės įkūrėju. Greitai jis prisijungė prie šios dar tik besiformuojančios bendruomenės, kurią vėliau apibūdino kaip „kitą Evangeliją ir kitokią Bažnyčią“.
1977 m., būdamas 22 metų, Zuppi baigė literatūros ir filosofijos studijas Romos La Sapienza universitete, parengęs baigiamąjį darbą apie kardinolo Alfredo Ildefonso Schusterio gyvenimą. Vėliau įstojo į Palestrinos vyskupijos seminariją ir studijavo teologiją Popiežiškajame Laterano universitete, kur įgijo bakalauro laipsnį. 1981 m. buvo įšventintas Palestrinos vyskupijos kunigu. Jo pirmoji tarnystės vieta – Santa Maria in Trastevere parapija Romoje, kur dirbo su arkivyskupu Vincenzo Paglia. Tuo metu ėjo ir keletą kitų pareigų: buvo netoliese esančios bažnyčios rektoriumi ir vyskupijos kunigų tarybos vadovu.
1992 m. tėvas Zuppi atliko svarbų vaidmenį taikos derybose tarp Mozambiko vyriausybės ir sukilėlių, kuriose tarpininkavo „Sant’Egidio“ bendruomenė. Už tai jis buvo paskelbtas Mozambiko garbės piliečiu.
2000 m., kai Vincenzo Paglia tapo Terni vyskupu, Zuppi perėmė jo pareigas kaip Santa Maria in Trastevere parapijos klebonas ir „Sant’Egidio“ bažnytinis asistentas. 2006 m. popiežius Benediktas XVI jam suteikė Popiežiaus kapeliono titulą. 2010 m. Zuppi paskirtas į vieną didžiausių Romos periferinių parapijų, o 2012 m. Benediktas XVI jį paskyrė pagalbiniu Romos vyskupu. Jį konsekravo ir arkivyskupas Paglia. 2015 m. popiežius Pranciškus paskyrė Zuppį Bolonijos arkivyskupu, pakeisdamas kardinolą Carlo Caffarrą, o 2019 m. jį pakėlė į kardinolo rangą.
Be gimtosios italų kalbos, Zuppi turi šiek tiek anglų kalbos žinių, tačiau kitomis kalbomis laisvai nekalba.
Zuppi dažnai apibūdinamas kaip komunikabilus ir prieinamas hierarchas, turintis draugų įvairiose politinio spektro pusėse. Jo ilgalaikė tarnystė vargstantiesiems bei atstumtiesiems, glaudžiai bendradarbiaujant su „Sant’Egidio“, leidžia jį laikyti autentišku Vatikano II Susirinkimo dvasios tęsėju. Jis mano, kad Bažnyčia turi iš naujo „išgirsti pasaulio klausimus“, o tai, jo manymu, turėtų prasidėti nuo gailestingumo – „nuostatos, kuri apibūdina posusirinkiminę Bažnyčią“.
Zuppi išsiskiria siekiu atmesti neapykantą, puoselėti tikrą solidarumą, pripažinti religijų įvairovę ir skatinti brolybę. Jis aktyviai siekia būti su tais, kurie atsidūrę visuomenės paribyje – benamiais, priklausomybę turinčiais, romų vaikais ar apleistais senoliais. Dėl šio artumo marginalizuotiems, jį neretai vadina „gatvės kunigu“.
Jis taip pat atviras LGBT asmenims, išsiskyrusiems ir civiliškai susituokusiems, taip pat aktyviai palaiko dialogą su musulmonais, žydais ir migrantų teises ginančiomis iniciatyvomis.
Kardinolas Zuppi neatmeta galimybės kunigų celibatą padaryti neprivalomu, sakydamas, kad tai yra „svarstoma tema“. Jis priminė, jog Katalikų Bažnyčioje jau yra vedusių kunigų:
„Jeigu nuvyksite į Ukrainą ar Rumuniją, pamatysite Bizantijos apeigų bendruomenių kunigus, kurie yra susiję su Roma“, – sakė jis. – „Vadinasi, tai yra drausmės klausimas, kurį galima keisti.“
Zuppi laikomas vienu ryškiausių Pranciškaus pontifikato rėmėju. Jis vadovaujasi Pranciškaus apaštališkuoju paraginimu Evangelii Gaudium ir remia 2019 m. Abu Dabyje pasirašytą deklaraciją apie žmogaus brolybę – vieną svarbiausių, bet ir kontroversiškiausių šio pontifikato dokumentų. Jis aktyviai dalyvauja sinodiniuose procesuose, kuriuos laiko esminiais Bažnyčios atnaujinimui.
Popiežius Pranciškus paprašė M. Zuppi būti popiežiaus pasiuntiniu, kuris 2023 m. gegužę „pradėtų taikos kelius“ tarp Rusijos ir Ukrainos. Dėl šių klausimų jis du kartus lankėsi Kyjive ir Maskvoje, taip pat Pekine.
Zuppi aiškiai atmeta individualizmą – jo manymu, bendruomenė, aktyvumas ir misija turi būti pirmoje vietoje. Jis pasižymi pamaldumu Švč. Mergelei Marijai ir didele pagarba maldai, tačiau socialinis teisingumas ir lygybė yra jo tarnystės kertiniai akmenys. Dėl to jis yra glaudžiai susijęs su Italijos kairiosiomis politinėmis jėgomis. Kai Pranciškus paskelbė apie jo paskyrimą kardinolu, Italijos žiniasklaida šmaikštavo, esą į kardinolų kolegiją bus įtrauktas „socialistų partijos kapelionas“.
Zuppi taip pat buvo siejamas su judėjimais, oponuojančiais populistinei Matteo Salvini vadovaujamai „Lega“ partijai. Jis net įkardinavo į Bolonijos arkivyskupiją kunigą komunistą, kandidatavusį į Europos Parlamentą.
Dar viena kontroversija – jo artimi ryšiai su įtakingu Italijos laisvuoju mūrininku Gioele Magaldi. Pastarasis 2020 m. interviu pareiškė: „Iš visų kardinolų labiausiai gerbiu Matteo Zuppį, kuris, be kita ko, sutuokė mane.“ Jis pridūrė: „Jis būtų puikus popiežius.“
Zuppi taip pat išsiskiria atvirumu homoseksualiems asmenims, dažnai vengdamas kalbėti apie būtinybę keisti gyvenimo būdą.
Tačiau Zuppi stengiasi išlaikyti dialogą ir su tradicinių pažiūrų katalikais. Jis yra bent du kartus celebravęs tradicinę Mišių formą ir 2022 m. vadovavo iškilmingoms vakarinėms pamaldoms Romos Panteone.
Nors dažnai pasirodo kaip kuklus „gatvės kunigas“, Zuppis vadovauja vienai turtingiausių pasaulio vyskupijų – Bolonijai, kuriai prieš jo paskyrimą buvo paskirtas dosnus vieno fondo 1,8 mlrd. JAV dolerių paaukojimas.
Zuppi yra išsilavinęs ir strategiškai mąstantis hierarchas. Neretai sudėtinga tiksliai nustatyti jo poziciją doktrinų klausimais, nes jis linkęs derinti žinią prie auditorijos ar aplinkybių. Vis dėlto jo pažiūros dažnai laikomos artimomis doktrininiam lankstumui, ypač santuokos neišardomumo, homoseksualumo, lyčių ideologijos ir pragaro temomis.
Jo šalininkai sako, kad jis puikiai išmano šiuolaikinio pasaulio sudėtingumą ir geba atsiliepti į dabarties iššūkius. Kritikai – kad jis yra išradingas, tipiškas modernistas.
