Šiuolaikinėje pop kultūroje nieko nestebina dainininkė ant albumo viršelio apsimetanti Mergele Marija arba muzikiniame vaizdo klipe besiglaustanti su kunigu. Nereaguoja į tokius išsišokimus ir Vatikanas. Tiesa, nuosėdos dėl nepagarbaus elgesio su krikščioniškais simboliais lieka ne vieno krikščionio širdyje.
Tinklapio „Religion News Service“ korespondentė Vatikane Claire Giangravé atkreipia dėmesį į skandalą praėjusią savaitę sukėlusi nevienareikšmes reakcijas Italijoje.
Naujausias šios šalies katalikų jautrumą išjudinęs asmuo yra italų reperis Achille Lauro, kurio tikrasis vardas Lauro De Marinis. Pagarsėjęs savo ekscentrišku elgesiu – jo sceninis vardas kilo iš lemtingo laivo užgrobimo devintajame dešimtmetyje – vasario 1 d. Lauro atidarė kasmetinį Italijos Sanremo dainų festivalį ir džiūgaujančios minios akivaizdoje imitavo krikšto sakramentą.
Savo naujojo hito „Domenica” (italų kalba – sekmadienis) pabaigoje Lauro atsiklaupė maldai ir krikšto kriaukle užsipylė vandens ant veido ir nuogos, tatuiruotėmis padengtos, krūtinės. Jo pasirodymui, kurį transliavo Italijos nacionalinis televizijos kanalas RAI, pritarė Harlemo gospelo choras iš Niujorko, o Lauro dejavo ir graibėsi už odinėmis kelnėmis aptempto tarpkojo.
Dauguma Italijos katalikų pasipiktino, o vietos vyskupas Antonio Suetta (Antonijas Sjueta) pareiškė, kad Lauro imitacinis krikštas „įžeidžia ne tik religiją, bet ir žmogaus orumą”.
Net Italijos egzorcistų asociacijos vadovas kunigas Paolo Carlinas (Paolas Karlinas) įsitraukė į šią akciją ir pasiūlė atlikti „atgailos aktą” – maldą, kuria būtų atsiteista už kitų žmonių nuodėmės, nes žiūrovai buvo, pasak kunigo, „apgirtę nuo tuštumos ir banalybės”.
Tačiau kilus visuotiniam pasipiktinimui Vatikanas tylėjo, kol komikai ir žiniasklaidos komentatoriai nepradėjo spėlioti apie oficialią tylą. Galiausiai trečiadienį Vatikano dienraščio „L’Osservatore Romano” redaktorius Andrea Monda savo pareiškime pateikė, jo žodžiais tariant, „tipišką” atsakymą.
„Apsiribokime pastebėjimu, kad dainininkas, norėdamas bet kokia kaina būti transgresyvus, atsigręžė į katalikiškus įvaizdžius”, – rašė A. Monda. Jis pažymėjo, kad nors katalikiškų tropų skolinimasis, siekiant išpuolių prieš Bažnyčią, „nėra naujiena”, kiti tai darė geriau.
Vatikanas „niekada neužmirš” 1992 m. Davido Bowie veiksmo, – rašė Monda, pateikdamas pavyzdį, – kai šis „didis roko atlikėjas” atsiklaupė maldai prieš 72 000 gerbėjų minią ir sukalbėjo „Tėve mūsų” Londono Vemblio stadione, kad pagerbtų roko legendą Fredį Mercurį, kuris prieš kelis mėnesius buvo miręs nuo AIDS sukeltos ligos.
„Provokatoriai nebegaminami taip, kaip anksčiau”, – sakė Monda.
Lauro yra tik naujausias iš ilgo sąrašo menininkų, kurie žaidė su katalikišku jautrumu ir sulaukė pasipriešinimo. 1992 m. airių dainininkė Sinead O’Connor per pasirodymą laidoje „Saturday Night Live” suplėšė dabartinio šventojo Jono Pauliaus II nuotrauką.
Popmuzikos karalienė Madonna dosniai skolinosi vaizdinius iš katalikybės. Italai buvo šokiruoti, kai 2006 m. koncertuodama Romoje per savo gastroles „Confessions” ji pozavo kaip nukryžiuotas Kristus. Tais pačiais metais reperis Kanye Westas ant žurnalo „Rolling Stone” viršelio pozavo su erškėčių vainiku.
Visai neseniai popdainininkė Halsey savo 2021 m. albumo „If I Can’t Have Love, I Want Power” viršeliui perkūrė Žano Fukė paveikslą „Mergelė su kūdikiu angelų apsuptyje”.
Katalikiška vaizduotė taip stipriai traukia menininkus, kad ji tapo pagrindine mados nakties Niujorke tema, kai Metropoliteno muziejus surengė kasmetinę šventę „Dangaus kūnai: mada ir katalikiška vaizduotė” 2018 m. dainininkė Rihanna nuskambėjo visame pasaulyje pasirodžiusi su popiežiaus tiaros imitacija.
Vatikano reakcija į naujausią provokaciją rodo, kad bažnytinė institucija galbūt susitaikė su tokiais įvykiais. Kaip sakė Monda, „niekada istorijoje nebuvo labiau ribas pranokstančios žinios nei Evangelijos žinia”.
