Barselonos katalikų kunigas kun. Custodio Ballesteris atsidūrė plataus atgarsio sulaukusios bylos centre, kurią daugelis vadina išbandymu žodžio ir religinės saviraiškos laisvei Ispanijoje.
Praėjusią savaitę teismas jį pripažino kaltu dėl „islamofobiškų pasisakymų“, ir dabar dvasininkui gresia iki trejų metų kalėjimo. Galutinis nuosprendis bus paskelbtas artimiausiomis savaitėmis, praneša The Catholic Herald.
Byla susijusi su Ballesterio pareiškimais, išsakytais 2017 m. internetiniame interviu bei dar anksčiau – 2016 m. straipsnyje „Neįmanomas dialogas su islamu“. Jame jis atsakė į kardinolo Juano José Omellos ganytojišką laišką, kuriame šis ragino atnaujinti krikščionių ir musulmonų dialogą. Ballesteris tuomet rašė, jog toks dialogas yra „neįmanomas“, pabrėždamas, kad daugelyje musulmoniškų šalių krikščionys patiria persekiojimus ir smurtą.
Būtent šie žodžiai tapo pagrindu Ispanijos musulmonų asociacijos prieš islamofobiją ieškiniui. Dvasininkui buvo pareikšti kaltinimai pagal Ispanijos Baudžiamojo kodekso 510 straipsnį – įstatymą dėl neapykantos kurstymo. Teismo posėdis įvyko spalio 1 d. Malagos provincijos teisme, kur taip pat buvo nagrinėjamos dar dviejų kaltinamųjų bylos – kunigo Jesúso Calvo ir žurnalisto Armando Robleso, kurie dalyvavo toje pačioje laidoje.
Po posėdžio kun. Ballesteris interviu Catholic News Agency teigė nemanantis, kad jo žodžiai buvo diskriminaciniai, ir pridūrė, kad bylos baigtis nulems, „ar šiuolaikinėje Ispanijoje išliks žodžio laisvė“.
Prie teismo pastato dešimtys kunigo šalininkų išėjo su plakatais, reikalaudami jo išteisinimo. Krikščionių žmogaus teisių gynimo organizacija Abogados Cristianos surinko daugiau nei 28 000 parašų jo palaikymui. Ballesterį taip pat parėmė organizacijos HazteOir.org ir Religijos laisvės ir sąžinės observatorija, procesą pavadinusios „politiškai motyvuota ataka prieš krikščionybę“.
Kun. Custodio Ballesteris – buvęs Ispanijos kariuomenės specialiųjų dalinių karininkas, žinomas dėl savo konservatyvių pažiūrų į tikėjimą, moralę ir šeimą. Jis ne kartą buvo kritikuojamas sekuliarių ir LGBT grupių už tradicinio krikščioniškojo mokymo gynimą. Pasak jo, neapykantos kurstymo įstatymas taikomas selektyviai, dažniausiai prieš krikščionis, tuo tarpu jų atžvilgiu nukreiptos atakos lieka nenubaustos.
Ispanijos Baudžiamojo kodekso 510 straipsnis, pirmą kartą priimtas 1995 m. ir išplėstas 2015 m., numato baudžiamąją atsakomybę už viešus pasisakymus, kurie „kursto neapykantą, priešiškumą ar diskriminaciją“ dėl religijos, lyties, tautybės, orientacijos ar kitų požymių. Už pažeidimus gali būti skiriamos baudos ar iki ketverių metų laisvės atėmimo, ypač jei tai daroma per žiniasklaidą ar internetą.
Kritikai teigia, kad neapibrėžta įstatymo formuluotė leidžia valdžiai savavališkai spręsti, ką laikyti „neapykanta“, ir naudoti jį religinių ar konservatyvių pažiūrų slopinimui.
