Nors krikščionybė išliko didžiausia pasaulio religija 2010–2020 m. laikotarpiu, naujausias „Pew Research Center“ tyrimas rodo, kad islamo sekėjų skaičius augo greičiausiai – labiau nei bet kurios kitos religijos.
Tyrimo „Kaip pasikeitė pasaulio religinis peizažas nuo 2010 iki 2020 m.“ išvados grindžiamos daugiau nei 2700 šaltinių – tarp jų nacionaliniais surašymais, demografinėmis apklausomis ir gyventojų registrų duomenimis. Dalis prognozių remiasi tik 2024 m. paviešinta 2020 m. statistika, kurios paskelbimą atidėjo COVID-19 pandemija – surašymai buvo atidėti bent 65 šalyse.
Analizuoti duomenys apėmė 201 šalį ir septynias religines kategorijas: krikščionis, musulmonus, hinduistus, budistus, žydus, kitoms mažiau žinomoms religijoms priklausančius žmones bei neturinčiuosius religinės priklausomybės.
Islamo ir „nones“ grupių augimas
Per dešimtmetį pasaulyje krikščionių padaugėjo 122 mln., tačiau musulmonų – net 327 mln., tai daugiau nei visų kitų religinių grupių kartu paėmus. 2020 m. pasaulyje buvo 2,3 mlrd. krikščionių ir 2 mlrd. musulmonų.
Be musulmonų, vienintelė kita augusi grupė buvo netikintieji („nones“) – žmonės, nepriskiriantys savęs jokiai religijai.
Tyrimo autoriai šį reiškinį vadina „išskirtiniu“, nes šie asmenys dažnai yra vyresnio amžiaus ir turi mažesnį gimstamumo lygį – demografiniu požiūriu tai yra augimą ribojantys veiksniai. Nepaisant to, 2020 m. netikintieji sudarė 24,2 % pasaulio gyventojų ir tapo trečia pagal dydį grupe po krikščionių ir musulmonų.
Svarbiausia priežastis, kodėl netikintieji sparčiai daugėjo, buvo žmonių religijos, ypač krikščionybės, atsisakymas. Budizmas patyrė antrą pagal dydį nuostolį dėl religinių pokyčių. JAV buvo viena šalių, kur krikščionys masiškai perėjo prie „nones“ kategorijos. Vis dėlto, anot Pew, po 2020 m. šis nuosmukis ėmė stabilizuotis. 2020 m. JAV turėjo antrą pagal dydį netikinčiųjų populiaciją pasaulyje po Kinijos.
Krikščionybės centro poslinkis į Afriką
Tyrimas parodė esminius regioninius pokyčius: 2020 m. didžioji dalis pasaulio krikščionių (30,7 %) gyveno į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje. 2010 m. ši dalis siekė 24,8 %, o daugiausia krikščionių tuo metu gyveno Europoje (25,8 %). Ši transformacija įvyko dėl natūralaus gyventojų prieaugio Afrikoje ir krikščionybės atsisakymo Vakarų Europoje.
„Tai esminis geografinių proporcijų pokytis nuo XX a. pradžios, kai du trečdaliai pasaulio krikščionių gyveno Europoje, o Afrikoje jų buvo vos 1 %“, – pažymima ataskaitoje.
Krikščionių dalis sumažėjo beveik visose šalyse, išskyrus Mozambiką, kur jų proporcija padidėjo 5 procentiniais punktais.
Kiti religiniai pokyčiai
– Judėjai: 2020 m. 45,9 % pasaulio judėjų gyveno Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regione, o 41 % – Šiaurės Amerikoje. 2010 m. daugiausia judaizmo išpažinėjų gyveno Šiaurės Amerikoje. Pokytį lėmė Izraelio gyventojų skaičiaus augimas – nuo 5,8 mln. iki 6,8 mln.
– Musulmonai: Nepaisant sparčiausio augimo pasaulyje, daugumoje šalių musulmonų proporcija nacionalinėje populiacijoje reikšmingai nesikeitė, nes augimas vyko šalyse, kuriose jie jau buvo dauguma. Augimo priežastis – aukštas gimstamumo lygis.
– Hinduistai: 2020 m. hinduistai sudarė ketvirtą pagal dydį religinę grupę. Jų skaičius augo 12 %, išskirtinai Artimuosiuose Rytuose ir Šiaurės Afrikoje – ten jų skaičius pakilo 62 %, iki 3,2 mln. Visgi dauguma hinduistų vis dar gyvena Indijoje, o pasaulio populiacijoje jų dalis išliko stabili – 14,9 %.
– Budistai: Vienintelė grupė, kurios skaičius 2010–2020 m. mažėjo. Pasaulyje budistų sumažėjo 5 % – nuo 343 mln. iki 324 mln. Priežastys – religinė disafiliacija Rytų Azijoje ir žemas gimstamumas tose šalyse, kuriose gyvena daug budistų.
– Kitų religijų šalininkai (bahajai, džainistai, šintoistai, sikhai, daoistai, vikanai, zoroastriečiai ir kt.): jų skaičius per dešimtmetį išaugo 12 % – nuo 154 mln. iki 172 mln., tačiau jų dalis pasaulio populiacijoje liko stabili – apie 2 %.
Tyrimas atskleidžia, kaip pasauliniai demografiniai ir socialiniai procesai keičia religinį peizažą. Islamo ir netikinčiųjų grupės auga sparčiausiai, o krikščionybė ir budizmas susiduria su iššūkiais. Religinio identiteto kaita, gimstamumo lygis ir migracija – tai veiksniai, kurie formuos pasaulio religijų ateitį artimiausiais dešimtmečiais.
