Europos Parlamentas pasmerkė krikščionių žudynes Nigerijoje Kalėdų išvakarėse, tačiau smurtą susiejo su klimato kaita ir aplinkos būklės blogėjimu, o ne su Šariato teise, islamo ekstremistų grupuotėmis ir kaltinimų šventvagyste pavojumi, rašo „Christian Post”. „ADF International” kritikuoja teiginį, kad krikščionių persekiojimą lemia aplinkos veiksniai, o ne islamo ekstremizmas.
Per 2023 m. Kalėdas fulanių kovotojai Nigerijos centrinėje Plateau valstijoje nužudė mažiausiai 195 krikščionis iš daugiau kaip 20 bendruomenių. Per išpuolius taip pat buvo sužeista daugiau kaip 300 žmonių, sugriauti namai, sudegintos aštuonios bažnyčios ir 15 000 žmonių buvo priversti palikti namus.
ES rezoliucijoje teigiama, kad „konfliktas vis dažniau apibūdinamas religiniais terminais, o kaltininkai dar nenustatyti, be to, reikia atsižvelgti į keletą veiksnių, pavyzdžiui, konkurenciją dėl žemės, kurią skatina sparti klimato kaita, ir valdžios institucijų nesugebėjimą patraukti atsakomybėn už smurtą atsakingų asmenų”.
Be to, ji ragina Nigerijos valdžios institucijas „imtis prasmingų veiksmų, kad būtų nustatytos ir pašalintos visos pagrindinės smurto Plateau valstijoje priežastys, pavyzdžiui, konkurencija dėl ribotų išteklių, aplinkos būklės blogėjimas ir veiksmingų tarpininkavimo schemų išnykimas”.
Georgia Du Plessis iš žmogaus teisių grupės „ADF International” sukritikavo rezoliuciją dėl religinių išpuolių motyvų sumenkinimo, pabrėždama, kad klimato kaita neskatina krikščionių kaimų žudynių.
2021 m. Nigerija buvo daugiausiai krikščionių gyvybių nusinešusi šalis – joje įvyko 90 proc. visų pasaulio krikščionių kankinystės atvejų. Kasdien dėl savo tikėjimo nužudoma vidutiniškai 14 Nigerijos krikščionių.
Europos Parlamento nariai Bert-Jan Ruissenas ir György Hölvényi taip pat išreiškė susirūpinimą dėl to, kad rezoliucijoje nepripažįstamas islamo ekstremizmas kaip pagrindinė smurto priežastis.
„Sakydami, kad tai tik ūkininkų ir piemenų konfliktas, nepripažįstame kitų priežasčių. Tai musulmonų ekstremistai, kurie sukelia mirtį ir destrukciją”, – sakė B.-J. Ruissenas.
„Kai kurie žmonės, apakinti ideologijos, yra visiškai nejautrūs žmonių kančioms, kai kalbama apie krikščionis, – pridūrė G. Hölvényi. – Išpuolių, žiaurių žudynių ir bažnyčių naikinimo laikas negali būti klaidingai interpretuojamas, tai gali būti suprantama tik kaip krikščionių persekiojimas, ir mes turėtume sugebėti tai įvardinti.”
