Gėjų santuokos yra būdas kovoti su rusais. Taip praėjusį antradienį pasisakė kairiųjų pažiūrų politikas, sveikindamas naują santuokos apibrėžimą Estijoje.
„Tos pačios lyties asmenų santuokos aiškiai parodo rusams, kad mes nesame jų pusėje”. Taip sakydamas Estijos socialdemokratas Eduardas Odinetsas nubrėžia naujas ribas. Iš tikrųjų, jis sako, kad visi, kurie gina tradicinę santuoką, priklauso Putino stovyklai.
O kadangi Putinas kelia grėsmę Europai, visi tradicionalistai kelia pavojų taikai. Tai gana agresyvus būdas delegitimizuoti kitą poziciją.
Nėra abejonių, kad balsavimas Estijoje pradėjo naują erą. Iki šiol visose buvusiose sovietinėse šalyse santuoką galėjo sudaryti tik vyras ir moteris. Neseniai buvusi Jugoslavijos respublika Slovėnija tapo pirmąja Rytų bloko šalimi, kurioje santuokas galėjo sudaryti ir homoseksualai. Tačiau iš diskusijų kitose šalyse žinome, kad Slovėnija ir Estija ne paskutinės, kurios keičia savo šeimos įstatymus.
Europos Sąjungoje yra aiškus skirtumas tarp Vakarų ir Rytų šalių. Šeimos gyvenimo srityje Rytai yra daug konservatyvesni nei Vakarai. Daugelio šių šalių Konstitucijoje santuoka apibrėžiama kaip vieno vyro ir vienos moters santykiai, kartais kaip reakcija į kitur vyraujančias liberalias tendencijas.
Be to, Rusijos prezidentas V. Putinas sako, kad jo kova Ukrainoje yra nukreipta prieš “vakarietiškas vertybes” – seksualinį ištvirkimą. Rusijos stačiatikių bažnyčios vadovas patriarchas Kirilas netgi sakė, kad karas ten vyksta tam, kad sustabdytų gėjų paradus. Tos pačios lyties asmenų santuokos tėra viso to simbolis. Už šių samprotavimų slypi visiškai kitoks visuomenės supratimas, nei turi Vakarų europiečiai. Rytuose įstatymas skirtas bendruomenei, o ne individui. Vakaruose individas reikalauja, kad jo norai būtų pripažinti “teisėtais”. Tačiau kai kurie iš jų netolimoje praeityje būtų laikomi bjaurastimi ir nuodėme.
Daugelis konservatorių Vakaruose žavisi Lenkija ir Vengrija, nes šios šalys laikosi savo tradicinės pozicijos. Tuo jie mano, kad jos provokuoja poziciją, kurią, kaip manoma, užima “Briuselis”, t. y. liberaliąją poziciją.
Popieriuje Briuselis neturi jokios pozicijos šeimos teisės klausimu. Europos Sąjunga neturi bendrų vertybių. Daugelis protestantų ir katalikų pasisakė už krikščioniškųjų vertybių įtvirtinimą Konstitucijoje, tačiau nesėkmingai.
Popieriuje Briuselis neturi jokios pozicijos šeimos teisės klausimu. Europos Sąjunga neturi bendrų vertybių
Teoriškai tai reiškia, kad Europa yra atvira, kai kalbama apie vertybes. Į erdvę čia pretenduoja ir konservatoriai, ir liberalai.
ES sako, kad ji skirta ne vertybėms, o ekonomikai ir laisvei. Tai skamba gerai, bet, žinoma, taip neveikia. Laisvė ir ekonomika yra atviros sąvokos. Joms reikia valdymo ir krypties. O kryptis neįmanoma be vertybių. Nors kurį laiką tai gali veikti, jei jų neminėsite.
Atrodo, kad šiuo metu laimi liberalai. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT, tiesa, ne ES organizacija, bet “šeimos” dalis) nurodė Rumunijai ir Ukrainai priimti teisės aktus, kuriais būtų įtvirtinta homoseksualų partnerystė.
Žinoma, tai nėra tas pats, kas santuoka. Tačiau teisėjai niekada nebūtų to pasakę, jei homoseksualumą laikytų “alternatyvia” veikla, kuriai nereikia teisinės apsaugos.
Dabar Strasbūro teisėjai teigia, kad visos šalys turėtų sudaryti palankesnes sąlygas homoseksualams gyventi kartu kaip šeimai. Jei tai nėra vertybinis sprendimas, tai jau niekas kitas.
Tai pasakius, Vakarų krikščionims būtų išmintinga pernelyg nesitapatinti su Vidurio ir Rytų Europos šalimis. Taip, šios šalys yra labai konservatyvios, pavyzdžiui, kalbant apie šeimos santykius ir įvaikinimą. Tačiau čia esama paradokso. Kitais aspektais jos gali būti labai liberalios.
Paimkime abortus. Už geležinės uždangos esančios šalys daug anksčiau nei Vakarų Europa įteisino nėštumo nutraukimą. Ir abortų skaičius vis dar didesnis. Lenkija iš tiesų yra išimtis. Vengrijoje net ir ši vadinamoji konservatorių-krikščionių vyriausybė nuo 2010 m. nepadarė nieko iš esmės, kad apribotų liberalų abortų įstatymą.
Jei Putinui ir Kirilui patinka šeimos vertybės, jie turi pakankamai darbo savo šalyje. Rusijoje, kartu su Baltarusija ir Ukraina, skyrybų skaičius yra didžiausias Europoje. Pakankamai tyrimų rodo, kad vaikai dažniausiai tampa skyrybų aukomis, kurių pasekmės būna ilgalaikės. Žinoma, valstybė negali tiesiog priversti tėvų likti kartu. Tačiau vyriausybė gali daug ką padaryti, kad tai paskatintų. Tai būtų investicija ir į laimę, ir į vertybes.
