Bažnyčia nepasirenka pusių, bet kalba su tais, kurie yra pasirengę kalbėtis – tokia žinia kyla iš vyskupo Mariano Crociatos, Europos Sąjungos vyskupų konferencijų komisijos (COMECE) pirmininko, interviu, kuriame aptariami popiežiaus Leono XIV pirmieji žingsniai tarptautinėje arenoje, karo Ukrainoje perspektyvos ir Europos atsakomybė taikai.
Popiežius, Zelenskis ir Vakarai: diplomatinės užuominos
„Kalbame su tais, kurie nori kalbėtis. Bažnyčia niekada nestovi vienų pusėje prieš kitus“, – pabrėžė M. Crociata, reaguodamas į kai kurių apžvalgininkų pastebėtą artimesnę popiežiaus Leono XIV komunikaciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.
Pasak jo, toks kontaktas yra visiškai suprantamas – juk Ukraina tebėra agresijos auka, o popiežius sekmadienį, „Regina Caeli“ maldos metu, vėl priminė apie šimtus tūkstančių nukentėjusių vaikų, moterų ir senelių.
Tačiau Bažnyčia nesiekia palaikyti konflikto logikos – jos misija yra skatinti dialogą, užuojautą ir taiką, kuriai, pasak M. Crociatos, vis dar paliekama vilties erdvė. Jis atsargiai vertina neseniai vykusią Donaldo Trumpo ir Vladimiro Putino telefoninę konferenciją: „Tai galėtų būti pokyčių pradžia – viltis, kurią reikia išlaikyti.“
Europos Sąjungos vaidmuo: nuo pasyvumo prie atsakomybės
Crociata kritiškai vertina dabartinę Europos Sąjungos padėtį: „Po JAV administracijos pasikeitimo ES atsidūrė precedento neturinčioje situacijoje – ji turi rūpintis savo saugumu pati.“ Europos diplomatija, jo žodžiais tariant, patiria spaudimą ir trūkinėja, o svarbiausi sprendimai priimami be jos dalyvavimo.
Vis dėlto jis tiki, kad ES gali ir privalo prisidėti prie „teisingos ir tvarios taikos“ – frazė, kurią popiežius Leonas XIV ne kartą pabrėžė. Prelatas ragina Europą grįžti prie savo pamatinių vertybių: taikos, laisvės, solidarumo.
Ar reikalingas Europos šalių ginklavimasis?
„Taika neįmanoma, kai pasiduodama prievartai ir smurtui“, – teigia M. Crociata, atsakydamas į klausimą apie ginkluotės stiprinimą Europoje. Jo nuomone, teisėta gynyba ir rūpinimasis savo piliečių saugumu yra politinė pareiga. Pasak jo, Ukraina šiandien kovoja ne tik už save, bet ir už visos Europos bei laisvojo pasaulio ateitį – tą COMECE jau yra išreiškusi ir ankstesnėse deklaracijose.
Popiežiaus Leono kvietimas dialogui: ar įmanomos derybos?
Pasak M. Crociatos, popiežius Leonas XIV jau pirmosiomis pontifikato dienomis davė aiškų ženklą – Vatikanas pasiruošęs tarpininkauti. Nors diplomatinio proceso pradžia kol kas nėra konkreti, pati žinia apie Vatikano atvirumą kuria viltį: „Tikime, kad toks dialogas bus pradėtas. Mūsų malda ir viltis jį palaiko.“
Religinis susitaikymas – kelias į tautų vienybę
Karas Ukrainoje vyksta tarp dviejų krikščioniškų tautų, tad neišvengiamai kyla klausimas: ar ekumeninis susitaikymas gali padėti ir politinei taikai? Crociata įsitikinęs – krikščionių vienybės troškimas ir bendros iniciatyvos tiek tarp katalikų, tiek tarp protestantų ir ortodoksų rodo, kad tikėjimo bendruomenės gali būti galinga taikos jėga.
Popiežius ir JAV: šiltesni santykiai veda prie taikos
Neseniai popiežius Prevostas priėmė JAV viceprezidentą JD Vance’ą ir valstybės sekretorių Marco Rubio. Pasak Crociatos, tai buvo „nuoširdus pokalbis“ ir ženklas, kad galima tikėtis naujo puslapio Vatikano ir Vašingtono santykiuose. Kadangi Amerikos katalikybė turi stiprią įtaką šaliai, Bažnyčia turi unikalią galimybę būti taikinimo ir taikos balsu globalioje politikoje.
Bažnyčia, anot Crociatos, turi evangelinę pareigą skatinti „vienybę ir meilę“, kaip to paragino ir Leonas XIV savo pontifikato pradžioje. „O tie, kurių rankose – politinė ir ekonominė valdžia, privalo atsiliepti į šį kvietimą atsakingais veiksmais“, – pabrėžė jis.
