Dr. Asta Katutė. Apie patraukliai patogesnį abortą

Jeigu akylai sekate žiniasklaidą, turėjote pastebėti, jog pasikeitus politiniam klimatui vėl aktyviai keliamas  medikamentinio aborto klausimas. 

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija, kurios ekspertai yra M.A. Pavilionienė, A. Rudomanskis (LGBT teisių aktyvistai), organizavo kreipimąsi į Sveikatos apsaugos ministrą būtent dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimo. Viešoje erdvėje tokį nėštumo nutraukimo būdą proteguoja Laisvės partijos atstovė M. Danielė, laidomis apie gėjus tėčius ir poliamoriją išgarsėjusi E. Reimerytė, netradicinės seksualinės orientacijos neslepianti žmogaus teisių specialistė L. Vaigė ir kt. Tai leidžia manyti, jog klausimas yra ne tiek medicininis, kiek vertybiškai ideologinis. 

Medikamentinis nėštumo nutraukimas pristatomas kaip moterų teisė į mokslo pažangą, galimybė išvengti gerokai pavojingesnių chirurginių vaisiaus pašalinimo procedūrų. Būdas pozicionuojamas kaip suteikiantis moteriai daugiau privatumo, psichologiškai lengvesnis ir ypač tinkamas pandemijos metu, kai medicinos paslaugų prieinamumas yra sumažėjęs. Be to medikamentinis nėštumo nutraukimas įteisintas daugelyje šalių, pas mus šie medikamentai įsigyjami  juodoje rinkoje.

Oponuojantys šiam būdui teigia, kad Lietuvoje jau ir dabar yra viena liberaliausių sistemų norint nutraukti nėštumą: nėra nei nustatyto laukimo laikotarpio, nėra privaloma konsultacija, moters nėra teiraujamasi ar ji nepatiria spaudimo iš aplinkos, gal jai reikalinga kokia nors pagalba ir pan. Specialistai siūlo ieškoti būdų, kaip užtikrinti, kad moteris nepadarytų skuboto sprendimo, apsaugoti nuo aplinkinių spaudimo pasidaryti abortą bei padėtų užtikrinti galimybes pasirinkti ir kitą alternatyvą – gimdymą. Pasak psichologės G. Širvinskienės, vengiama ieškoti būtent tokių sprendimų, delsiama kurti krizinio nėštumo pagalbos sistemą.  Dargi daugiau, viešojoje erdvėje puolimo sulaukė vienintelis šalyje veikiantis Krizinis nėštumo centras, pristatantis alternatyvas ir informuojantis apie aborto grėsmes.

Grįžkime prie medikamentinio aborto. Kaip gi jis vyksta? Šalyse, kuriose ši procedūra yra legali, išgeriamas pirmasis medikamentas klinikoje, vėliau – antrasis klinikoje arba namuose. Medikamentas Mifepristone blokuoja nėštumo harmonus, kas lemia embriono žūtį. Po 36-48 val. vartojamas Misoprostol sukelia gimdos raumenų susitraukimą ir gimdos kaklelio išsiplėtimą, ko pasėkoje pašalinamas gimdos turinys. Daliai moterų procedūra yra labai skausminga, todėl gali būti skiriami nuskausminamieji. Dažniausiai pasitaikančios medikamentinio nėštumo nutraukimo komplikacijos yra kraujavimas, likę gimdoje nėštumo audiniai, infekcija. 

Taigi pažangesne už chirurginį abortą pristatoma procedūra visgi nėra visiškai saugi. Kas penktai moteriai gali būti reikalinga papildoma intervencija (dėl neįvykusio ar dalinio aborto, didelio kraujavimo, infekcijos ir t.t.). Po jos moterų mirties rizika yra 10 kartų didesnė nei po chirurginio aborto, o JAV yra registruotos 24 moterų mirtys nuo medikamentinio aborto pasekmių. 

„Aborto piliulių“ aukų sąrašą pradėjo pildyti ir Argentina. Šalyje prieš 4 mėn. abortas buvo laikomas kriminaliniu veiksmu, spaudžiant Tarptautinei planuotos tėvystės federacijai (angl. International Planned Parenthood Federation), nepaisant 60 proc. gyventojų nuomonės, jis buvo įteisintas nuo 2021 m. Dabar nėštumą galima nutraukti iki 14 savaitės, o vėlesniame nėštumo laikotarpyje oficialiai galima atlikti abortą tik kilus grėsmei dėl moters sveikatos arba išprievartavimo atveju. Procedūra atliekama valstybinėse ligoninėse ir yra nemokama. Ir štai praėjus tik keliems mėnesiams po abortų įteisinimo šalyje nuo medikamentinio aborto pasekmių numirė jauna moteris. 

María del Valle González López buvo 23-ių metų studentė, turėjo vaikiną, priklausė abortą legalizuoti siekusiai organizacijai. Jos šeima sakosi nežinojusi apie nėštumą ir siekį jį nutraukti. Dar vyksta tyrimas dėl mirties priežasties nustatymo, tačiau aišku, jog ji pavartojo nėštumą nutraukiantį preparatą. Po kurio laiko pasijutusi prastai kreipėsi į ligoninę, kur buvo nustatyta infekcija, tačiau išgelbėti jaunos moters gyvybės nepavyko.  

Kaip pastebi Argentinos abortų priešininkai, jeigu moteris būtų mirusi po nelegaliai įvykdyto nėštumo nutraukimo, apie tai šauktų visos žiniasklaidos priemonės, o radikaliai nusiteikusios feminisčių bei žmogaus teisių aktyvistų grupės siaubtų miestą ir pati istorija būtų pateikta kaip šalies lygio tragedija. Tačiau, šiuo atveju yra tyla, nes įvykis neatitinka stumiamo ideologinio naratyvo, jog abortas yra tiesiog reprodukcinės sveikatos dalis ir yra naudingas moterims

Įvykiui išplaukus į viešumą prokuroras Hectoras Rosasas piktinosi, jog pagal Argentinos įstatymus abortą pasidariusios moters tapatybė yra saugoma, o tokią informaciją atskleidęs asmuo pažeidė įstatymą. Apsaugoti aukos privatumą yra vienas dalykas, tačiau šiuo atveju moters mirtis turi politinį aspektą ir informacija apie įvykį turi būti paviešinta. Ši nelaimė rodo, jog  tariamai „saugus“ abortas, be to, kad žudo negimusį vaiką, taip pat gali atimti ir jaunų moterų gyvybes dėl tų pačių priežasčių, kaip ir neteisėtas abortas: infekcija, septicemija, medicininis aplaidumas ar asmeninė aukos būklė. Tiesą sakant, šalyse, kuriose abortas yra ar buvo laikomas neteisėtu, moterų, mirštančių po abortų arba tariamai dėl to, kad jo negavo, privatumas nėra laikomas tokiu svarbiu. Prisimintinas Savita Halappanavar atvejis: jai mirus nuo septicemijos istorija buvo panaudota įteisinti abortus Airijoje.  Kitaip sakant, tai buvo airiškasis Matuko istorijos atvejis abortų legalizavimo kontekste. 

Kam naudingas toks nėštumo nutraukimo būdas? Be abejo farmacijos pramonei.

Grįžkime į Lietuvą. Kam naudingas toks nėštumo nutraukimo būdas? Be abejo farmacijos pramonei, kuri pradėtų tiekti preparatus bei medicinos personalui, kuriam nereikėtų rankų teptis abortuotų kūdikių krauju, atsakomybę paliekant pačioms moterims. Kaip iš reklamos apie grožio procedūras arba meditacijai skirtas žvakes, skamba frazė „patogiausioje aplinkoje ir tinkamiausiu laiku“ mokslo progresas siūlo moterims galimybę „patirti“ nėštumo nutraukimą jaukioje namų aplinkoje… 

Minėjome tik apie galimas fizines komplikacijas po aborto, tad porą žodžių ir apie dvasinius išgyvenimus po nėštumo nutraukimo. Pasak didelę patirtį šioje srityje turinčios psichiatrės profesorės P. Rudalevičienės, po šios procedūros galimi stiprūs išgyvenimai, depresija, kaltės jausmas: „Vakarų Europos ir Amerikos psichiatrijos vadovėliuose tam skirti ištisi skyriai. Vienos medicinos universiteto (Austrija) kultūrinės psichiatrijos laboratorijoje abortas nagrinėjamas kaip suicido rizikos faktorius“.  Taigi abortas traumuoja moters psichiką. 

Pastaruoju metu stebime bandymų abortą pateikti kaip nesukeliantį nei fizinių, nei psichologinių neigiamų padarinių, kvestionuojamas įstatyme numatytas informacijos moteriai apie nėštumo nutraukimo žalą pateikimas. „Netrūksta mokslinių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima ne tik paneigti aborto žalą moters sveikatai, bet netgi kelti prielaidas apie aborto naudą bei paskaičiuoti kainą, kurią sumoka vaiką pagimdžiusi ir auginanti moteris“, – teigia psichologė J. Lozovska, selektyviai atsirinkusi jos išvadoms palankius tyrimus ir neužsimenanti apie teigiančius priešingai. Taigi vietoje klasikinio naratyvo, jog abortas yra išeitis iš komplikuotos situacijos, t.y. žalos mažinimas, pasirenkamas kitoks diskursas, abortas – ekonominė ir visokeriopa nauda moteriai. Kodėl pasirinkta tokia pozicija šiek tie paaiškina pačios autorės pasaulėžiūra, ji yra moterų teisių aktyvistė, gilinanti savo žinias lyčių ir LGBT* srityse, pasisakanti už tos pačios lyties asmenų partnerystės įteisinimą. Taigi neabejotina, kad autorė, priklausydama normų eliminavimo ir neribotų laisvių siekiančiai ideologinei grupei, savo pozicija išreiškia ne objektyvius mokslo argumentus, bet šios  grupės vertybes. Jas puikiai atskleidžia savo istorijas garsiai „šaukdamos“ JAV leftistės: „Kai pasidariau abortą, pasirinkau gyvenimą sau“, „Pasidariau abortą ir nė kiek nesigailiu“, „Geriausias sprendimas mano gyvenime“, „Lengvas pasirinkimas“ , „Mano kūnas – mano pasirinkimas“,  „Tikriausiai teks darytis trečią abortą“ …

Ar ne keista, kad abortus Lietuvoje proteguoja tos pačios organizacijos, kurios aktyviai siekia pažangaus ir mokslu grįsto lytinio švietimo mūsų vaikams? Apie Laisvės partijos siūlymus kalbėti nėra reikalo, visi turintys vaikų ir anūkų žino apie tai. Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija yra Tarptautinės planuotos tėvystės federacijos narė. Federacija ir jos dukterinės organizacijos visame pasaulyje investuoja milžiniškas lėšas siekdama skleisti lytinio švietimo, kontracepcijos ir aborto idėjas, o pavykus įteisinti abortus – spaudžiama didinti jų prieinamumą. Federacija yra ir stambiausia aborto paslaugas teikianti korporacija pasaulyje, šalia pajamų už abortus bei kontracepciją, gaunanti pajamas ir už abortuotų vaikų kūno dalis. Taigi deklaruojant tikslą šviesti jaunus žmones, skatinamas susidomėjimas ir ankstyvi lytiniai santykiai, o tuo pačiu didinama kontracepcijos paklausa, „nesėkmės“ atveju pasiūlomas ir abortas. Puikus žiedinės industrijos verslo planas – viskas apskaičiuota

Lietuvoje Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacija neatlieka aborto, tačiau yra gavusi pajamų iš kontraceptinių priemonių prekybos.  Tad jeigu būtų įteisintas medikamentinis abortas, reikėtų vėl pasidomėti šios organizacijos pajamų srautais.

Kaip koreliuoja ankstyvas lytinis švietimas ir abortai puikiai iliustruoja sekantis pavyzdys. Statistiškai bene daugiausia Europoje nėštumo nutraukimo tarp 15-19 m. merginų atliekama Švedijoje, kuri pirmoji (dar 1955 m.) įvedė privalomą lytinį švietimą savo mokyklose ir pasiekė bene didžiausią kontracepcijos vartojimą 15 metų amžiaus grupėje. Kas įrodo, kad „saugaus sekso“ propagavimas nėra efektyvus mažinant tiek nėštumų, tiek ir abortų skaičių. 

Pabaigai. Medikamentinio nėštumo nutraukimo industrijos pastangomis abortas vis dažniau pristatomas ne kaip krizinė situacija moters gyvenime, bet kaip galimybė kelių piliulių pagalba lengvai, patogiai, be liekamųjų reiškinių sau naudinga kryptimi pakeisti likimo tėkmę. Visgi nėštumo nutraukimui skirti medikamentiniai preparatai nėra tokios nekaltos piliulės, kaip rožinėje šviesoje bando pateikti įteisinimu suinteresuoti subjektai. Viešoje erdvėje turi būti pateikiama visapusiška informacija, tačiau šiuo metu vyraujantis diskursas akcentuoja tik galimai teigiamus aspektus (išvengiama chirurginės intervencijos), o kontraindikacijos sulaukia daug mažiau vietos aptarime. Ne reprodukcinėmis teisėmis reikėtų rūpintis, kaip nuolat teigia progresyvieji aktyvistai, įteisinant dar vieną priemonę nutraukti nėštumui, o visų pirma demografinio nuosmukio kontekste sustiprinti konsultacinę (socialinę, psichologinę, teisinę) pagalbą moterims, nepageidaujamo nėštumo atveju siekiančioms jį nutraukti.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

ATSAKYTI

Įveskite savo komentarą!
įveskite savo vardą čia

REKOMENDUOJAME

1.2% paramos skydelis
Patreon paramos skydelis
Paypal paramos skydelis
banko paramos skydelis
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJ0YXB0aSBzYXZhbm9yaXUifQ==
eyJhbGwiOiJiYW5rbyBwYXJhbW9zIHNreWRlbGlzIiwicG9ydHJhaXQiOiJwcmFuZSJ9

PASIRAŠYK SVARBIAS PETICIJAS

NAUJAUSI

Būtume dėkingi, jei mus paremtumėte
Laikmetis.lt naujienlaiškis